Vasaros karščiai – į naudą mineralinio vandens prekybininkams.
Skirtingos mineralizacijos lietuviški ir užsienietiški vandenys pasižymi skirtingu poveikiu organizmui, todėl juos reikėtų rinktis itin atidžiai. Taigi, ką kiekvienas pirkėjas turėtų žinoti rinkdamasis mineralinį vandenį ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Šito teiravomės Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorės Ritos Vainauskienės, laikinai einančios skyriaus vedėjos pareigas.
Kasdieniam vartojimui geriausia rinktis mažai mineralinių medžiagų turintį vandenį. Mineralinis vanduo pagal ištirpusių medžiagų kiekį skirstomas į 3 rūšis: labai mažai mineralinių medžiagų turintis vanduo (apie 50 mg/l), mažai (ne daugiau kaip 500 mg/l) arba daug (daugiau nei 1500 mg/l).
Mineraliniai vandenys skirstomi į keletą kategorijų. Natūraliu mineraliniu vandeniu laikomas gamtinėmis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo, kurio cheminiai, biologiniai ir fiziniai rodikliai mažai kinta.
Mineralizuotas vanduo gaminamas skiedžiant natūralų vandenį gėlu arba pastarąjį prisotinant mineralinių medžiagų, anglies dvideginio. Dar viena rūšis – geriamasis šaltinio vanduo.
Lietuvoje oficialiai pripažinti ir fasuojami 9 pavadinimų natūralūs mineraliniai vandenys.
Klaipėdos rajone mineralinio vandens gręžinių nėra. Artimiausi mineralinio vandens gamintojai – Telšiuose.
Į Lietuvą įvežama daugiau kaip 10 pavadinimų natūralūs mineraliniai vandenys iš Europos Sąjungos šalių (Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Belgijos), taip pat Gruzijos, Baltarusijos.
Ritos Vainauskienės teigimu, esminių skirtumų tarp lietuviško ir užsieninio mineralinio vandens nėra, skirtis gali tik sudėtis, nes kiekvienos šalies požeminis gruntas turi savo specifiką.
Kiekvienas žmogus, pirkdamas mineralinį vandenį, turėtų susimąstyti, kokio poveikio jam reikia: atsigaivinti ar pagerinti organizmo veiklą.
Mineralinio vandens pasiūla plati, galime rinktis pagal kelias kategorijas: firma, sudėtis, kiekis, kaina.
Stabtelkime prie kainos. Tai nuo keliasdešimt centų iki kelių litų už butelį. Ar verta pirkti pigų mineralinį vandenį ir kokį poveikį jis turi mūsų organizmui? Čia galime pritaikyti visiems gerai žinomą posakį – geros kokybės pigiai nenusipirksi. Mažos įmonės, konkuruojančios tik kaina ir siekiančios pasiūlyti kuo pigesnius gėrimus, dažnai neišgali investuoti į modernias technologines linijas, filtrus, gamybos atnaujinimą. Prižiūrintieji kokybę atkreipia dėmesį, kad net ir iš švaraus gręžinio išgaunamas vanduo gali būti užterštas dėl netobulo gamybos proceso.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba reguliariai kontroliuoja įmones, fasuojančias mineralinį vandenį, taip pat natūralų vandenį gamybos metu ir rinkoje.
Nors natūralaus mineralinio vandens tinkamumo terminas gana ilgas, tačiau dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – prekiaujama vandeniu, kurio vartojimo terminas pasibaigęs.
Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorės Ritos Vainauskienės teigimu, dėl vandens kokybės žmonės nelinkę skųstis. ,,Rūpintis mineralinio vandens kokybe turėtų patys gamintojai, o mes prižiūrime, ar reikalavimai vykdomi”, – sakė Rita Vainauskienė.