Kaitrioje saulėje plušantys žmonės laukia lietaus, gelbstisi vandeniu ir nepaiso darbų saugos taisyklių
Karštomis dienomis, kai net paprastas pasivaikščiojimas gatvėje atima jėgų, daugybė žmonių turi iš peties darbuotis klodami asfaltą, ardydami dangą, skendėti statybų dulkėse. Jie prisipažino, kad jau seniai laukia vėsesnių orų, nors kai kurie tvirtino per ilgus metus įpratę prie įvairių klimato išbandymų.
Darbininkai ne visada paiso ir Darbo inspekcijos nurodymų ir darbuojasi nusirengę iki pusės, be šalmų. Neteko pastebėti ir dirbančių su tamsiais akiniais, nors to taip pat reikalauja inspektoriai.
Vilkėjo megztinį
Kęstučio gatvėje bendrovės „Labas” darbininkai klojo dujotiekio vamzdžius, vieni ardė gatvės dangą, kiti kasė, o suvirintojas po darbo kombinezonu vilkėjo megztinį. Stasiu prisistatęs stipriai įdegęs vyriškis šypsojosi ir tvirtino, kad jam karščiai nebaisūs. „Kiti darbininkai nusirengia iki nuogumo ir pasilieka tik liemenes, tačiau man negalima, nes virinu vamzdžius, – kalbėjo jis. – Bet aš jaučiuosi gerai ir darbingumui saulė nekenkia, esu pripratęs prie visokių orų”.
Ardantieji gatvės dangą sakė, kad darbų vykdytojas rytais jiems pakuotėmis atveža mineralinio vandens butelių. „Juos nuperka darbdaviai, o mes per pamainą išgeriame po tris litrus”, – kalbėjo darbininkai.
Kauno hidroelektrinėje prasidėjo stogo rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu virš elektrinės ardoma gatvės danga. Pneumatiniu plaktuku kapojantis asfaltą įmonės „Kruonio HAE statyba” darbininkas Petras tikino, kad yra įpratęs prie karščių. „Visiškai pakanka atsigaivinti vandeniu, jo nepritrūkstame, nors suvartojame daug”, – sakė jis. Kiti darbininkai minėjo, kad karštis tinkamas ardymo darbams, tačiau jei jis neatslūgs, gali kilti problemų betonuojant elektrinės stogą. „Betonas tada suaižėtų, todėl per karščius tokie darbai atidedami”, – aiškino jie.
Hidroelektrinės inžinierius Algis Rauckis pastebėjo, kad kelininkai ir statybininkai per didelius karščius galėtų darbuotis kaip pietinių Europos šalių darbininkai – darbą pradėti anksčiau nei įprastai ir po vidurdienio daryti ilgą pertrauką.
Bendrovės stato vandens aparatus
Didelės statybų bendrovės į statybvietes veža vandens šaldymo aparatus. „Kiekvienai brigadai pastatėme po tokį įrenginį ir dažnai keičiame didelius butelius, – teigė UAB „Mitnija” statybų vadovas Egidijus Rumšas. – Kiekvienas darbininkas gali bet kada ateiti ir įsipilti šalto vandens. Nepykstame, jei darbuotojai prisėda pailsėti, nes pervargęs žmogus negali našiai dirbti, tada iškiltų ir traumų grėsmė”. Pasak jo, statybininkams pasisekė, kad didelė dalis praėjusios savaitės karščiausių dienų sutapo su šventėmis. „Dabar jau matome debesų ir tikimės, kad greitai bus vėsesni orai”, – vylėsi E.Rumšas.
„YIT Kausta” personalo direktorius Arimantas Glebauskas taip pat tvirtino, kad įmonės statybų aikštelėse yra šalto vandens aparatai. „Statybininkai ir darbo vietose turi atsinešę butelius mineralinio vandens, nes kai tokie karščiai, nuolat reikia gaivintis”, – kalbėjo jis. A.Glebauskas teigė, kad darbuotojams papildomai daromos trumpos pertraukėles. „Bet darbo diena trunka kaip visada”, – sakė jis. Sunku ir gatvės prekiautojams. Prie autobusų stoties spurgas ir čeburekus pardavinėjančios moters žvilgsnis ir prakaitu apsipylęs veidas be klausimo išdavė jos būseną. „Pasidėjau vandens kibirą ir vis apsipilu galvą, bet vanduo greitai sušyla, nuo saulės negelbsti ir skėtis”, – sakė pardavėja, nenorėjusi pasakyti nei vardo, nei pavardės.
Pusnuogiams dirbti draudžiama
Kauno visuomenės sveikatos centro sveiktos edukologė Raimonda Olekaitė sakė, kad darbininkai per karščius turėtų vilkėti šviesius drabužius, naudoti apsaugantį nuo saulės kremą. „Būtina daryti dažnas pertraukėles, o nuo 12 iki 14 valandos apskritai nepatartina dirbti”, – kalbėjo specialistė.
Valstybinės darbo inspekcijos darbo higienos skyriaus vedėjos Kristinos Kaveckaitės teigimu, darbdaviai privalėtų darbininkus aprūpinti tamsiais akiniais, natūralaus pluošto drabužiais. „Kauno dienos” žurnalistai pastebėjo, kad keliuose dirbantys žmonės vilki specialiuosius drabužius ir nenusirengia ryškių liemenių, tačiau nė vienas jų nedėvėjo akinių. I.Kanto gatvėje statomame name pastebėjome pusnuogius ir be šalmų statybininkus. „Jie privalo būti apsirengę ir turėti galvos apdangalus, kitu atveju darbdaviai rizikuoja būti nubausti už higienos normų pažeidimą ir darbų saugos nesilaikymą”, – tvirtino K.Kaveckaitė.
Pasak vedėjos, teoriškai dirbantys aukštesnėje kaip 30 laipsnių temperatūroje galėtų reikalauti didesnių atlyginimų, nes tai jau kenksmingos darbo sąlygos, o jei karštis viršija 32 laipsnius – labai kenksmingos. „Tačiau šios kategorijos įtrauktos tik į Darbo kodeksą, bet ne į higienos normatyvus, vadinasi, darbas karštyje gali būti numatytas ir aptartas kolektyvinėje darbo sutartyje, bet nėra savaime privalomas darbdaviui, – kalbėjo K.Kaveckaitė. – Sveikatos apsaugos ministerijai esame siūlę reglamentuoti darbo sąlygas lauke esant aukštai arba žemai temperatūrai, kaip tai yra numatyta darbo patalpų higienos normų reglamente, tačiau ši idėja buvo atmesta”.
Vakar Kaune tvyrojo 33 laipsnių karštis, todėl galima teigti, kad darbininkai plušo labai sunkiomis sąlygomis.