Senovės romėnai sodus puošė gėlėmis ir įvairiais vijokliniais augalais apaugintomis pavėsinėmis – pergolėmis, prancūzai jomis grožėjosi parkuose. Viduržemio jūros regiono šalių gyventojai šalia pergolių augino vynuoges. Mes jomis atskiriame sodo erdves, kurios tampa poilsio, grožio ir tylos oazėmis.
Pergolėmis mes vadiname apželdintą parko ar sodo pavėsinę su kolonomis arba stulpais ir grotų pavidalo stogu, skersinių sijų perdanga. Paprastai jos susideda iš dviejų stulpų, stovinčių vienas priešais kitą. Ant jų uždėtos dvi lygios arba išlenktos sijos, į kurias remiasi vienodais atstumais išdėstyti dekoratyviniai elementai. Tarp stulpų įrengiamos ažūrinės tvorelės.
Neatpažintas „žvėris” sode
Lietuvoje kol kas egzotika laikomi mediniai sodo statiniai pradėti gaminti tik prieš keletą metų, anksčiau pergoles importuodavo iš Vakarų Europos šalių. Verslininkai sako, kad ir šiandien ne visi gyventojai žino, kas yra pergolė ir kokia jos paskirtis. Tik daug keliaujantys žmonės nenustemba išvydę gėlėmis puoštą, vijokliniais augalais apaugintą ir sodo gilumoje ramiai stūksantį gaminį. „Šalyje trūksta informacijos apie pergoles. Žmonės jas pamatę žiūri, kaip sakoma, lyg karvė į naujus vartus, nesupranta, koks tai „žvėris”, – juokauja pergoles ir kitus sodo gaminius gaminančios bendrovės „Rugosa” direktorius Rimas Grimbliauskas.
Mažeikių bendrovės „Taumora” pardavimo vadybininkas Regimantas Kateiva sako, kad Lietuvoje prekyba pergolėmis nepasitvirtino. „Mūsų įmonė jau kurį laiką nebeprekiauja šiais sodo statiniais, žmonėms jie neįdomūs”, – teigia Kateiva. Dauguma verslininkų jas vis rečiau eksponuoja prekyvietėse bei siūlo klientams.
Poilsis ir atrama
Grimbliausko teigimu, nemažai gyventojų klaidingai suvokia pergolių paskirtį. Pergolės ne vien dėl grožio ar estetinio pasigėrėjimo apauginamos vijokliais ir gėlėmis – tai puikios atramos augalams. Dažniausiai jos naudojamos sodo erdvėms atskirti. „Jei norite atskirti erdvę tarp sodo ir daržo, sodą suskaidyti į kelias funkcines dalis, statykite pergolę, prijunkite medinę tvorelę, prie jos medinių stulpelių pakabinkite žydinčias gėles vazonuose, apauginkite vijokliniais augalais”, – pataria Grimbliauskas.
Taigi pergolės gali tapti praėjimu, skiriančiu keletą skirtingų erdvių sode. Šis mažosios architektūros kūrinys derinamas su mediniais sodo baldais – stalais ir suoliukais, pavėsinėmis, namo eksterjeru. Kaip savarankiškas statinys pergolė naudojama retai.
Be pagrindinės erdvių atskyrimo funkcijos, pergolė atlieka ir dar vieną – teikia pavėsį atviroje sodo vietoje, kurioje malonu prisiglausti karštą vasaros dieną ar pasislėpti nuo aplinkinių.
Svarbiausia – apsispręsti
Pasislėpti ar pabūti vijoklinių augalų tyloje pavyks, jei pasirinksite tinkamą pergolės formą. O jų būna įvairiausių – sferinės, kubinės, linijinės, daugiakampės. Specialistai pataria prieš ją statant būtinai apsispręsti, kokią funkciją atliks ir kaip derės bendroje sodo erdvėje. Pagrindinis konstrukcijos elementas – pergolės stogas iš grotelių konstrukcijų. Jis praleidžia saulės spindulius ištisą parą – vakare, kai nebėra karšta, ir dieną saulėkaitoje.
Pergolės lengvai įkomponuojamos sode ir priderinamos prie medinių ar plastmasinių sodo baldų, suoliukų. Be to, jei kilo mintis iš abiejų pergolės kraštų pastatyti daugiau stulpų ir juos tarpusavyje sujungti, galite drąsiai eksperimentuoti – jums pavyks sukurti jaukią alėją sode, kurią galėsite uždengti vijokliniais augalais.
Pergolėms nebelieka pinigų?
Prekybininkai teigia, jog pagal užsakymus pergoles gamina retai. „Manau, šalyje nėra tokios kompanijos, kuri galėtų sau leisti prabangą pagal individualius užsakymus gaminti pergoles. Pirmiausia todėl, kad jos nėra populiarios, antra, ilgai užtruktų gamybos procesas, norint sukurti ekskliuzyvinį gaminį”, – pasakoja Grimbliauskas.
Šalies rinkoje pergolių kainos svyruoja nuo 100 iki 500 ir daugiau litų. Jos priklauso nuo modelio, sunaudojamo medienos kiekio, lankų skaičiaus, tvorelių matmenų bei gamybos sudėtingumo. Montavimo darbai į minėtą kainą neįeina. Pastačius sode šį statinį, kiekvienas pagal poreikius prie jo derina įvairius komponentus – prijungia medinę tvorą, pergolių pakraščius puošia gėlių vazonais, apaugina įvairiais vijokliniais augalais.
Specialistų teigimu, šalyje sunkiai prigyjanti naujovė naudojama komerciniais ir asmeniniais tikslais. Kaimo turizmo sodybų savininkai jas stato norėdami gražiu vaizdu pritraukti daugiau klientų, o privatiems asmenims toks statinys tenkina dvasinius poreikius. Tai poilsis ramybėje, tyloje, pavėsyje bei gėlių apsuptyje.
Grimbliauskas juokauja, kad daugumai gyventojų, kai pasistato milijoninės vertės namus, būna per brangu įsigyti keletą šimtų litų kainuojantį statinį, juo papuošti aplinką.
Prižiūrėti nesunku
Prekybininkai teigia, kad iš eglių ir pušų medienos pagamintos pergolės nereikalauja daug priežiūros. Jei sode erdves skiriantis dekoratyvus statinys pagamintas iš vakuuminiu giluminiu būdu impregnuotos medienos, jis yra atsparus drėgmei ir šalčiui. Toks impregnavimo būdas medieną saugo nuo grybelių, pelėsių, puvimo, todėl ji gali sėkmingai tarnauti 15-20 metų. Impregnuojant išgaunama natūrali žalsva arba ruda spalva. Jei klientas pageidauja natūralios medienos spalvos, giluminis impregnavimas neatliekamas, nes jis tamsina medį. Jei pergolės dažytos, specialistai pataria jas kasmet perdažyti, nes ilgainiui saulė išblukina dažų pigmentą.