Skandalais ir mitingais baigę brandos egzaminų sesiją jaunuoliai šturmuoja aukštąsias mokyklas. Tarp populiariausių specialybių tebėra vadyba ir teisė, tačiau Vilniaus universitetas praranda geidžiamiausios mokyklos statusą.
Neseniai pasibaigusi brandos egzaminų karštligė tarsi įgavo antrą kvėpavimą. Lietuvos aukštosiose mokyklose tįsta eilės prie prašymų priėmimo kabinetų. Kai kuriems vėl tenka laikyti egzaminus – šįkart stojamuosius.
17 aukštųjų mokyklų siūlo rinktis iš 600 studijų programų. Dokumentai bus priimami iki liepos 21 dienos.
Populiariausieji
Vilniaus universiteto priėmimo komisijos duomenimis, iki liepos 6-osios jau 17 535 jaunuoliai pareiškė norą studijuoti aukštosiose mokyklose. Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytame studijų plane numatoma priimti 23 000 studentų. Pernai iš viso sulaukta 35 916 prašymų, o priimtas 24 481 laimingasis.
Pasak Vilniaus priėmimo komisijos skyriaus vedėjo Aloyzo Antano Pažėros, šiemetinių abiturientų norai nelabai skiriasi nuo pernykščių moksleivių. Populiariausių studijų programų sąraše – tie patys įrašai. „Ryškesnių pokyčių nėra. Gal kiek daugiau dėmesio skiriama techninėms studijų programoms, pavyzdžiui, statybų inžinerijai. Populiariausi tebėra socialiniai mokslai”, – LŽ tvirtino Pažėra.
Daugiausia prašymų sulaukta studijuoti vadybą ir verslo administravimą (1600 prašymų), teisę (1281), ekonomiką (1160), politikos mokslus (1194), socialinį darbą (1053), verslo informacijos vadybą (1100).
Lyginant su praėjusiais metais, skiriasi tik aukštosioms mokyklos teikiama pirmenybė. Pernai daugiausia jaunuolių pageidavo mokytis Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus universitete ir Vilniaus kolegijoje. Šiemet pirmojoje vietoje puikuojasi Kauno technologijos universitetas, mažai nuo jo atsilieka Vilniaus Gedimino technikos ir Šiaulių universitetai. Smarkiai atsilikęs Vilniaus universitetas – kol kas ketvirtas.
Lemia perspektyva ir draugai
Rašydamas prašymą abiturientas gali įrašyti 20 studijų programų, bet įstos į vieną.
LŽ pakalbinti prašymus rašę jaunuoliai, kodėl renkasi vieną ar kitą specialybę, šie tvirtino rinkęsi studijų programas, kurias laiko perspektyviomis ir užtikrinančiomis gerą bei turtingą ateitį. „Manau, kad man tiktų dirbti vadybininku, nes mėgstu bendrauti su žmonėmis, pasitikiu savimi”, – sakė varėniškis Modestas, norintis studijuoti vadybą ir verslo administravimą Vilniaus universitete.
Vidas iš Trakų prašyme pirmą įrašė statybos inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete, bet nebuvo tikras, ar pavyks įstoti. Paklaustas, ar tėvų nuomonė turėjo įtakos jo pasirinkimui, vaikinas atsakė: „Taip, bet jie ne griežtai nurodė, o tik gražiai patarė, be to, pats noriu studijuoti statybos inžineriją, nes manau, kad man patiks”.
Alina iš Vilniaus rajono skundėsi, kad merginoms, kurioms nesiseka tikslieji mokslai, per mažas specialybių pasirinkimas. Ji pati teigė nenorinti studijuoti kalbų, todėl jos prašyme vyravo teisės mokslai, nors mergina abejojo savo jėgomis ir egzaminų rezultatais.
Mažeikiškė Gintarė savo prašyme nurodė 16 studijų programą, bet pirmiausia pasirinko politikos mokslus, sakė esanti humanitarė, besidominti politika. Vilniaus universitetą pasirinko todėl, kad čia yra daug jai patinkančių specialybių, be to, jame studijuoja sesuo ir draugai.
Laiko stojamuosius
Ne į visas specialybes įmanoma įstoti tik pateikus valstybinių egzaminų rezultatus – kai kurioms studijų programoms būtinas specialus pasirengimas, žinios, sugebėjimai.
Stojantieji į Lietuvos dailės akademiją, Jono Žemaičio karo akademiją, Lietuvos kūno kultūros akademiją, Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, norintieji tapti žurnalistais, orlaivių pilotavimo bei skrydžių valdymo specialistais šiuo metu laiko stojamąjį egzaminą.
Tarp tokių profesijų geidžiamiausia tebėra žurnalistika. Šiemet varžydamiesi dėl galimybės studijuoti šį dalyką 15 asmenų pretendavo į vietą vietą. Sulaukta 492 pageidavimų, o priimti numatyta 33 studentus.
Stojamasis egzaminas į žurnalistiką susideda iš dviejų dalių: rašinio ir pokalbio. Šiemet pirmą stojamųjų egzaminų dieną rašinio temos buvo ne tik rimtos (pavyzdžiui, „Kartų dialogas: apie ką”), bet ir linksmos bei atitinkančios Lietuvos aktualijas („Kas vokelin neįdėta?”).
„Norintieji studijuoti žurnalistiką privalo turėti tam tikrų savybių, kurias ir padeda atskleisti stojamasis egzaminas”, – LŽ sakė vertinimo komisijos pirmininkė ir Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė.
Anot jos, žurnalistas turi kitaip mąstyti, būti komunikabilus, originalus, kūrybingas ir sugebantis gerai orientuotis kritinėje situacijoje. Nugaraitė paneigė gandus, esą vaikinai vertinami atlaidžiau negu merginos: „Merginų yra gerokai daugiau (iš 100 stojančiųjų tik 22 vaikinai), bet vaikinams dėl to tikrai nenuolaidžiaujama”.
Klaipėdietis Šarūnas teigė, kad stoti į žurnalistiką apsisprendęs jau prieš keletą metų. Žurnalistika vaikinui atrodo patraukli specialybė todėl, kad galima vienu metu ir studijuoti, ir dirbti. Jis lankė įvairiausius žurnalistikos kursus, kalbėjo su studijuojančiais, tad stojamasis egzaminas jo negąsdino labiau negu valstybiniai brandos egzaminai. Rašinį tema „Kartų dialogas: apie ką” Šarūnas pasirinko, nes mano, kad ji sunkesnė nei „Lietuva 2050 metais”.” Lengviausia tema pasirenkama dažniausiai, o vertintojams nusibosta skaityti tą patį”, – sakė vaikinas.
„Noriu tokio darbo, kuris nepririštų ir kurį galėčiau dirbti studijuodama, kad nebūtų nuobodu”, – savo pasirinkimą aiškino vilnietė Miglė. Ji sakė specialiai nesirengusi stojamajam egzaminui, tiesiog stebėjusi aktualijas. Rašinio temos merginos neišgąsdino, panašių ir tikėjosi, bet ar pavyko gerai pasirodyti, Miglė neįsivaizduoja: „Nesistengiau pataikauti komisijos nariams, rašiau taip, kaip galvoju”.
Jau antrus metus iš eilės į žurnalistiką bandanti įstoti marijampolietė Rūta išėjusi iš pokalbio nusivylusiu balsu reziumavo: „Bijau, kad bus kaip pernai… Klausė iš politologijos kaip ir praėjusį kartą”. Rūta sakė, kad prieš metus per stojamąjį egzaminą į klausimus atsakinėjo ne taip gerai apgalvojusi kaip šįkart.
Liepos 26-ąją bus paskelbtos pakviestųjų studijuoti pavardės, nuo liepos 28-osios iki rugpjūčio 2 dienos bus registruojami įstojusiųjų dokumentai, o rugpjūčio 3-iąją bus paskelbta informacija apie laisvas vietas.