Nuo kitų metų Europos Sąjungos (ES) karinio štabo žvalgybos padaliniui pradės vadovauti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos departamento direktorius Gintaras Bagdonas. ES Tarybos generalinis sekretorius ir vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai Javieras Solana pirmą kartą patvirtino lietuvio kandidatūrą ES karinio štabo viršininko pavaduotojo pareigoms.
Tai aukščiausios pareigos, kurias lietuvis užims ES Tarybos Generaliniame sekretoriate. Interviu „Lietuvos žinioms” Bagdonas prisipažino jų nesitikėjęs, tačiau mano pateisinsiąs ES šalių kariuomenių vadų išreikštą pasitikėjimą.
Gyvena ateitimi
– Prieš kelerius metus netapote Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi. Dabar esate paskirtas ES karinės žvalgybos vadovu. Kurios pareigos jus labiau domina?
– Gyvenu ateitimi. Šios pareigos yra labai skirtingos. Vadovauti ES karinei žvalgybai man yra artimiau ir svarbiau, nes tai yra karinės pareigos.
– Ar nebuvo skaudu, kad prieš kelerius metus politikai jumis nepasitikėjo?
– Tikrai ne. Gal skaudu tik dėl to, kad manipuliuojama prasimanymais dėl kažkokių politinių tikslų. Tačiau tai – praeitis, kaip kariai sako, kur tėvynė pašauks, ten ir eisiu.
– Jūsų paskyrimas vadovauti ES karinei žvalgybai kai kuriems politikams turėjo suduoti nemažą smūgį?
– Esu ne politikas, negalėčiau veltis į diskusijas. Galbūt tuo metu į VSD direktoriaus pareigas kitas kandidatas pasirodė tinkamesnis.
Su naujomis pareigomis pasveikino buvę ministrai Linas Linkevičius, Gediminas Kirkilas. Su kitais politikais turiu mažai sąsajų.
Malonus iššūkis
– Koks darbas jūsų laukia ES Tarybos Generaliniame sekretoriate?
– Laukia daug iššūkių, be to, tai puiki galimybė tobulėti, praplėsti akiratį, dirbti tarptautinėje komandoje. Vadovausiu ES žvalgybos padaliniui – būsiu atsakingas už išankstinį perspėjimą, strateginį planavimą, situacijos vertinimus regionuose, kuriuose ES turi interesų. Taip pat būsiu atsakingas už strateginį žvalgybos planavimą. Kartu su savo komanda dalyvausiu formuojant reikalavimus arba poreikius. Paprastai tariant, turėsiu teikti nurodymus, kuo ES šalys turėtų domėtis, kokie yra mūsų poreikiai.
Vienas pagrindinių uždavinių – koordinuoti ir palaikyti ryšį su kitomis institucijomis – NATO, kitomis tarptautinėmis organizacijomis, ES institucijomis.
– O kam būsite pavaldus?
– Dviem žmonėms – karinio štabo generaliniui direktoriui bei jo pavaduotojui štabo viršininkui. Mano uždavinys – teikti jiems žvalgybinius arba situacijos vertinimus.
Karinis štabas įkurtas tik 2002-aisiais, vadinasi, teks dirbti ne stagnacinėje, o besikuriančioje organizacijoje. Tai malonai jaudina.
– Kas jus pasiūlė į šias pareigas?
– Karinio štabo pavaduotojas renkamas trejiems metams. Nuo 2007-ųjų šios pareigos atsilaisvins, tad ES karinis štabas kreipėsi į šalių narių gynybines institucijas ir pasiūlė dalyvauti konkurse. Pakankamai ilgai tarnauju AOTD – KAM vadovybė, įvertinusi galimybes, pasiūlė mano kandidatūrą. Rinkimuose dar dalyvavo du karininkai iš senųjų ES šalių, tačiau man juos pavyko nurungti. Manau, kad daugelis balsavusių ES šalių karinių atstovų reiškė ne savo asmeninę, o atstovaujamų valstybių nuomonę.
Svarbiausias faktorius vertinant konkurso nugalėtoją buvo biografija – reikėjo smulkiai užpildyti atitinkamas formas. Atvirai pasakysiu: netikėjau, kad laimėsiu. Mano konkurentai buvo iš senųjų ES narių, gerokai vyresni už mane, turintys didesnį tarnybos karinėse struktūrose patyrimą.
Pavyzdys kitoms valstybėms
– Ką reiškia šis paskyrimas – pasitikėjimą ar duoklę narei naujokei?
– Manau, pasirinkimą lėmė kompleksas priežasčių. Lietuvos karinė žvalgyba yra gerai įvertinta tiek NATO, tiek ES. Tai mano žmonių, kuriais didžiuojuosi, nuopelnas. Jie – profesionalai. Nors struktūra buvo įkurta tik stojimo į NATO ir ES laikotarpiu, bet jau pasiekė puikių rezultatų. Lietuva atitiko keliamus reikalavimus ir net buvo pavyzdys kitoms valstybėms.
– Minėjote, kad buvo skiriamas didelis dėmesys biografijai. Jums spaudoje buvo priekaištauta, kad kitados turėjote dvigubą pavardę – Bagdonas-Orlovas. Rusiškos pavardės vėliau atsisakėte…
– Ačiū, kad paklausėte. Niekada gyvenime neturėjau rusiškos pavardės. Kažkam rūpėjo „paleisti antį”, kad Bagdonas turėjo rusišką pavardę, ją pasigavo net rimti dienraščiai.
Niekada nebuvau Orlovu. Šią pavardę mama pasirinko, kai ištekėjo antrą kartą, aš tada jau gyvenau savarankiškai, buvau išėjęs iš namų. Su Orlovu niekas manęs nesieja. Palaikau ryšius su savo tėvu. Kita vertus, nesu rusofobas. Šioje istorijoje skaudžiausia dėl motinos, kuri visa tai labai išgyveno ir net nusprendė susigrąžinti mergautinę pavardę.
Kai apkaltina nelojalumu valstybei, labai baisu ir skaudu. Esu lietuvis, Lietuvos patriotas. Visa darbinė veikla susijusi su kariuomene, man tėvynės meilė nėra tušti žodžiai.
Gauna daugiau nei duoda
– Kokius uždavinius Lietuvai kelia mūsų partneriai?
– Jie nori, kad būtume patikimi, vykdytume tai, kas tarp valstybių narių kolektyviai sutarta. Europos saugumo politika tėra besivystantis ramstis. Lietuvai pagrindinis ramstis yra NATO. Kalbant apie saugumo gynybą, uždaviniai aiškūs: turime apginti savo valstybę ir tautą. Įsipareigojimai ES nėra dideli. Vienas jų – iš NATO perimta taikos palaikymo misija Bosnijoje Hercegovinoje. Su partnerėmis nuolat keičiamės žvalgybine informacija.
Bendradarbiavimas vyksta pagal nacionalinius Lietuvos interesus, pagal kitų šalių poreikius. Informacijos iš savo partnerių gauname daugiau nei jiems duodame. Negaliu komentuoti to, kas įeina į valstybės paslapčių sąrašą. Galiu pasakyti tik tiek, kad bendraujame beveik su visomis ES ir NATO narėmis.
– Vienas pagrindinių AOTD uždavinių – reaguoti į mūsų valstybei kylančias grėsmes. Kokios jos?
– Turime stengtis įžvelgti grėsmes, rizikas, problemas. Surinkti žvalgybinę informaciją, ją įvertinti ir išanalizuoti – didžiulis darbas. Visko visada negali žinoti. Prioritetus demokratinėje šalyje, skirtingai nei sovietų buvusioje imperijoje ar jos satelituose, turi nustatyti politikai. Žvalgybos įstatyme parašyta, kad žvalgybos uždavinys – teikti informaciją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms. Dažnai žmonės mano, kad turime padaryti daugiau nei tik pateikti informaciją. Tai klaidinga nuomonė – tada žvalgyba išsigimtų, taptų neefektyvi. Neturime tapti policine institucija, todėl neatliekame ikiteisminio tyrimo, niekam neuždedame antrankių. Bet privalome laiku pateikti tikrą informaciją.
Grėsmių vertinimas visada yra įslaptintas. Žmonės dažnai reikalauja pasakyti, ar Rusija Lietuvai kelia grėsmę. Ši kaimyninė valstybė visada mumis domėjosi ir domėsis. Ir vis labiau. Tenka pripažinti, kad jos galimybės irgi didėja.
Didelių grėsmių mums nėra. Be abejo, pavojų nuolat kyla. Gyvename dinamiškame pasaulyje, esame tiek ES, tiek NATO riba. Be to, prisideda naujos asimetrinės grėsmės – terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas.
Negaliu kalbėti apie metodus, šaltinius ir būdus, kaip vykdome žvalgybą. Mūsų institucija neturi teisės dalyvauti politikoje. Mūsų darbuotojai negali atskleisti departamento dydžio, resursų, nes tai leistų įvertinti žvalgybos pajėgumą.
Saugus niekada negali būti
– Kokia garantija, kad Rusija negali „infiltruoti” savo žmogaus į Lietuvos žvalgybą?
– Garantija – mūsų profesionalumas. Turime būti pakankamai budrūs, sąmoningi, tinkamai apmokyti ir, kas svarbiausia, lojalūs savo valstybei. Mūsų departamente tokių nemalonių atvejų nebuvo. Tačiau Lietuvoje – pasitaikė. Šiuos duomenis esu pristatęs valstybės vadovams. Kaip žinote, grupė diplomatų yra išvykusi iš Lietuvos priverstine tvarka. Tai mūsų žmonių nuopelnas.
– Ar Lietuvai gresia teroristiniai išpuoliai?
– Lietuva aktyviai dalyvauja kovojant su terorizmu užsienio valstybėse, karštuose regionuose. Deja, kai kurios mūsų mažiau profesionalios institucijos mėgina tarp savęs konkuruoti, kuri svarbesnė šioje srityje. Grėsmė gali būti eliminuota, jeigu visi kartu dirbsime, nes prieš terorizmą svarbu sutelkti ir socialinį, ir kultūrinį faktorius, ir globalizaciją. Reikia aiškintis terorizmo priežastis. Visos šalys pripažįsta: kad ir kaip saugosi, niekas negali garantuoti visiško saugumo ir nusiraminti, kad teroro aktas neįvyks. Jis gali įvykti. Tada reikia atsakyti į klausimą, kas bus, jeigu įvyks? Pasekmės bus blogesnės, jeigu būsime nepasiruošę. Turime organizuoti gerą krizių valdymo mechanizmą. Terorizmas nėra vien kriminalinis nusikaltimas, kitaip užtektų vienos policijos.
Terorizmo pavojaus iki šiol Lietuvoje nėra pastebėta. Tačiau ramus esu tik šią akimirką. Būna ir kitokio pobūdžio rizikos – tai bandymas pavogti informaciją, sabotažas ir kitokie destrukciniai veiksmai.
Sieks tinkamai atstovauti
– Ką, jūsų manymu, galėtų reikšti, kad „atsitiktinai” į Lietuvą vis dažniau įskrenda Rusijos, Baltarusijos orlaiviai?
– Negaliu pasakyti, kad tai buvo provokacijos, bet gaila, kad kaimyninės šalys taip elgiasi. Dažnai kaltinamos mūsų karinės oro pajėgos ar Krašto apsaugos ministerija, tačiau kaltė slypi tose valstybėse. Mūsų pagrindinis uždavinys – sukurti atitinkamą oro erdvės kontrolės apsaugą. Rizikuosiu pasakyti daugiau nei man leidžiama, bet, kaip piliečiui, sunku tylėti. Problema yra ne oro pajėgų ar ministerijos nesugebėjimas dirbti. Jeigu yra skiriamas ribotas pinigų kiekis, belieka rinktis – kareivį basą palikti arba dar kažką daryti. Yra sukurtas mitas apie gerą kariuomenės finansavimą. Jis nėra geras ir vis mažėja. Esame trečia valstybė nuo galo tarp NATO šalių. Vadinasi, reikia ieškoti bendro geranoriško supratimo.
– Gal žinote, kas bus jūsų įpėdinis departamente?
– Mano nuomonė nėra privaloma, nes departamento direktorių skirai krašto apsaugos ministras. Ši kandidatūra dar bus derinama su Seimo Nacionalinio saugumo gynybos komitetu, Seimo pirmininku. Manau, kad ministras suras tinkamą kandidatą ir tikiu, kad tai bus profesionalus žvalgas.
– Kokius uždavinius sau keliate prieš išvykdamas į Briuselį?
– Išlikti optimistu, tinkamai atstovauti valstybei, visada prisiminti, kad pirmiausia esu Lietuvos pilietis ir Lietuvos karininkas. Sieksiu, jog mano darbas būtų naudingas, turėtų išliekamąją vertę. Džiaugiuosi šia galimybe, kad galėsiu kažką naujo sukurti, po savęs palikti kitiems karininkams.