Įstatymu siūloma tvarkyti ir mirusiųjų pasaulį

Lietuvoje kol kas nėra teisės akto, aiškiai reglamentuojančio mirusių asmenų kremavimą, balzamavimą ir laidojimą

Seime įregistruotas Žmonių palaikų tvarkymo įstatymo projektas, kuriuo apibrėžiamos palaikų kremavimo ir balzamavimo sąlygos. Šiuo metu artimųjų palaikus kremuoti Lietuvos piliečiai paprastai veža į Latviją, bet ši paslauga kainuoja iki 3 tūkst. litų.

Siekia aiškesnės tvarkos

Pasak įstatymo projektą įregistravusios Seimo narės Vidos Marijos Čigriejienės, Europoje galioja daug teisės aktų, reglamentuojančių mirusio žmogaus palaikų tvarkymą. „Tuo tarpu Lietuvoje atskiro tokio įstatymo nėra, todėl ir neaišku, kaip tvarkyti mirusio žmogaus palaikus (kremavimas, balzamavimas ir jų laidojimas)”, – sakė V.M.Čigriejienė.

Šiuo metu vadovaujamasi Civiliniu kodeksu, Kapinių tvarkymo taisyklėmis. „Pastarosios taisyklės galiojo 15 metų ir tik šiemet vasarį Vyriausybė atskiru nutarimu patvirtino naują taisyklių redakciją, bet iš esmės jos nesiskiria nuo senųjų”, – tikino V.M.Čigriejienė.

Įstatymo projektą parlamentarai V.M.Čigriejienė ir Antanas Matulas įregistravo birželio 27 d. Jį Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje.

Galės nuspręsti giminaičiai

Pasak įstatymo projekto autorių, valią apie kremavimą gali pareikšti tik pilnametis asmuo. Jo sutikimas turės būti įtvirtintas testamentu arba patvirtintas notaro. Savo valią asmuo galės ir pakeisti, pavyzdžiui, iki mirties nutraukdamas sutartį su kremavimo įmone arba pakeitęs testamentą. Siūloma, kad palaikai gali būti kremuoti ir be asmens sutikimo, tačiau giminaičiai turės įrodyti, kad asmuo, būdamas gyvas, nebuvo pareiškęs nesutikimo dėl jo palaikų kremavimo.

„Šiuo atveju pirmiausia būtų atsižvelgiama į sutuoktinio nuomonę, vėliau – pilnamečių vaikų, tėvų, brolių ir seserų, senelių bei vaikaičių pageidavimus”, – akcentavo V.M.Čigriejienė.

Numatyti ir tam tikri draudimai kremavimo procedūroms. Pavyzdžiui, jei su palaikais buvo atliekama teismo medicininė ekspertizė, jų kremavimui bus būtina gauti prokuroro leidimą. Jo reikės ir tokiu atveju, jei palaikai buvo ekshumuoti.

Kremuoti bus draudžiama neatpažintų asmenų palaikus. Taip pat tą pačią dieną, kurią buvo išduotas mirties liudijimas.

Sutaupytų daug žemės

Projekte numatomi pirmųjų krematoriumų atidarymo pagrindai, apie kurių būtinumą kalbama jau daug metų. „Šiuo metu Lietuvos gyventojai, pageidavę, kad po mirties jų ar jų artimųjų kūnai būti kremuoti, turi būti vežami į Rygą, – kalbėjo V.M.Čigriejienė. – Už palaikų transportavimą ir jų kremavimą reikia mokėti iki 3000 litų”.

Parlamentarės nuomone, atsiradus krematoriumams, būtų palengvintas Lietuvos gyventojų valios įgyvendinimas, taip pat atpigtų tokia paslauga, todėl vis daugiau žmonių rinktųsi palaikų kremavimą.

A.Matulo ir V.Čigriejienės duomenimis, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje kremuojama 70 proc. visų mirusiųjų, o kitose Europos valstybėse šis rodiklis sudaro 40-50 proc.

„Žinant, kokiais tempais Lietuvoje perpildomos kapinės, tai labai efektyvus žemės plotų taupymo būdas, – įsitikinusi V.M.Čigriejienė. – Pavyzdžiui, Čekijoje galima rasti šeimos kapaviečių, kur 1 kv. m būna palaidotos 8 urnos, o Lietuvoje palaidoti 8 asmenis reikia apie 30 kvadratinių metrų”.

Kaune nėra laidojimo vietų

Be kita ko, įstatymo projekte aiškiau reglamentuota ir kapinių eksploatuotojų, laidojimo biurų veikla. „Priėmus įstatymą, kapinių eksploatavimas šalyje taptų efektyvesnis, sumažėtų ir korupcijos atvejų dalijant kapo vietas kapinėse, nes kapinių eksploatuotojai turės parengti detaliuosius kapinių planus, pagal kuriuos kiekvienas žmogus galės sau ar šeimai pasirinkti ir išsinuomoti kapo vietą”, – tikino V.M.Čigriejienė.

Naujai steigiamų kapinių bendras plotas negalės viršyti 60 hektarų. Tai reiškia, kad, įsigaliojus įstatymui, savo planus iš esmės turės peržiūrėti Kauno miesto savivaldybė. Ji netoli Rokų steigia 112 ha ploto kapines.

V.M.Čigriejienė akcentavo, kad įstatymo projektas rengtas atsižvelgiant į sudėtingą situaciją Kauno mieste. „Visos miesto kapinės yra perpildytos, o naujųjų statyba įstrigusi”, – sakė V.M.Čigriejienė.

Reglamentuota balzamavimo tvarka

Pasak A.Matulo ir V.M.Čigriejienės, krematoriumo paslaugomis naudotusi gydymo įstaigos, kur po operacijų kasdien susikaupia nemažai atliekų, kurios yra laidojamos, išpilamos sąvartynuose ar tiesiog deginamos medicinos įstaigos krosnyse.

„Be to, įstatymo projekte aiškiai reglamentuota balzamavimo veikla, o tai suteikia galimybę Kauno medicinos universiteto Anatomijos institutui ir Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrai gauti mokymo tikslams mirusių žmonių palaikų”, – teigia parlamentarai.

Pagal įstatymo projektą, žmogaus palaikai mokymo tikslams gali būti perduodami tik dviem atvejais: jei asmuo, dar būdamas gyvas, testamentu ar kitu dokumentu davė tokį sutikimą ir jei asmuo yra neatpažintas, neturi artimųjų ir giminaičių.

Verslui nepalankios tradicijos

Kauno miesto mero pirmasis pavaduotojas Adolfas Antanas Balutis „Kauno dienai” teigė dar neskaitęs įstatymo projekto, bet abejoja, ar jį įteisinus šalyje paspartėtų krematoriumų steigimas. „Krematoriumo klausimas yra aktualus, bet didelio verslininkų entuziazmo jį steigti nematyti, – sakė A.A.Balutis. – Be to, Lietuvoje daug ką lemia ir tradicijos, o norinčiųjų kremuotis nėra tiek daug, kad kremavimas taptų verslu”.

Beje, Olandijoje 500 tūkst. gyventojų tenka viena palaikų deginimo įmonė. Ten iš viso yra 27 krematoriumai. Tuo tarpu Kaune steigti krematoriumą yra pageidavusi tik UAB „SITT327”. Tačiau daug pasako faktas, kad per pastaruosius pusantrų metų dėl krematoriumo steigimo į sveikatos apsaugos ministrą nesikreipė nė vienas verslininkas.

„Per tą laiką, kol esu ministru, į mane nesikreipė nė vienas verslininkas”, – teigė sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.

2003 metų pradžioje šalyje atlikus apklausą, už palaikų kremavimą pasisakė dauguma didmiesčių gyventojų – 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 procentai panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių. Per metus Lietuvoje miršta apie 40 tūkst. žmonių, arba vidutiniškai po 110 per dieną.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.