Lietuvos politikai nesutinka, kad visa iš Briuselio pasiekianti kritika yra pelnyta
Seimo narius ir Užsienio reikalų ministerijos pareigūnus nustebino neseniai eurokomisarės Dalios Grybauskaitės išsakyti priekaištai, esą Lietuvos užsienio politika yra beveik išimtinai orientuota į skurdžias Rytų valstybes. Neva todėl mūsų šalis nesugeba pasiekti strateginių tikslų Europos Sąjungoje.
Pasigedo vizitų į Europą
Prieš kurį laiką, viešėdama Lietuvoje ir bendraudama su Kovo 11-osios Akto signatarais, D.Grybauskaitė neformaliuose pokalbiuose pažėrė daug kritikos Lietuvos valdžiai ir politikams tiek tvarkantis namuose, tiek vykdant užsienio politiką.
Anot jos, nesugebėjimas užmegzti šiltesnių santykių Europos Sąjungoje iš dalies nulėmė tai, kad Lietuva nesulaukė paramos savo siekiui jau nuo kitų metų įsivesti eurą.
„Paanalizuokime mūsų Vyriausybės, Parlamento vadovo ir Prezidento vizitus per dvejus pastaruosius metus ir pastebėsime, kad jie keliavo ne į Vakarų Europą, o į Aziją, Gruziją, Ukrainą, kur norite. Senasis kontinentas prisimintas tik per pastaruosius du mėnesius”, – sakė D.Grybauskaitė.
„Pasirašinėjame draugystės sutartis su ubagais, o su sprendimus priimančiomis šalimis konfrontuojame”, – pridūrė eurokomisarė.
„Kauno diena” nusprendė pasiaiškinti, kokiose valstybėse per pastaruosius dvejus metus lankėsi D.Grybauskaitės paminėti aukščiausi šalies pareigūnai, ir pamatė, jog eurokomisarė kalbėjo greičiau užvaldyta emocijų, o ne pasidėjusi ant stalo vizitų sąrašą.
Tarpininkavo sprendžiant krizę Ukrainoje
Daugiausiai po užsienį, kaip ir pridera oficialiam valstybės užsienio politikos vadovui, keliauja šalies Prezidentas. Valdas Adamkus nuo antrosios kadencijos pradžios 2004 metų vasarą jau surengė daugiau nei pusšimtį oficialių, valstybinių, darbo ir privačių vizitų į įvairias pasaulio valstybes. Pirmoji vėl išrinkto Prezidento kelionė buvo į Lenkiją. Po to jis vyko į Graikiją, Ispaniją, dar kartą – į Lenkiją, Vokietiją, Jungtines Valstijas, Italiją, Didžiąją Britaniją ir Belgiją. 2004-aisias išsiskiria net trys V.Adamkaus kelionės į Ukrainą, kur jis kartu su tuometiniu Lenkijos vadovu Aleksandru Kvasnevskiu bei ES užsienio politikos vadovu Chavjeru Solana tarpininkavo sprendžiant kilusią krizę po Ukrainos prezidento rinkimų ir konfrontuojant abiejų kandidatų šalininkams.
2005 metais V.Adamkus po vieną ar daugiau kartų lankėsi Kroatijoje, Belgijoje, Izraelyje, Estijoje, Moldovoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Jungtinėse Valstijose, Azerbaidžane, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Gruzijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Prezidentas taip pat aplankė Lietuvos karių kontingentą Afganistane.
Šiemet Prezidentas leidosi į ilgą kelionę, kurios metu aplankė Singapūrą, Australiją, Naująją Zelandiją ir Tailandą, taip pat surengė vizitus į Vokietiją, Ukrainą, Estiją, Moldovą, Armėniją, Austriją, Bulgariją, Azerbaidžaną, Belgiją ir Turkiją. Neseniai Prezidentas lankėsi Jungtinėse Valstijose.
A.Brazauskas mynė Briuselio slenksčius
Didžioji dalis buvusio premjero Algirdo Brazausko kelionių maršrutų driekėsi į Vakarų Europą ir Europos Sąjungos institucijas. Dažniausiai tekdavo vykti į Briuselį, tačiau per paskutinius dvejus metus A.Brazauskas taip pat lankėsi Latvijoje, Italijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Danijoje, Japonijoje, Suomijoje, Estijoje, Islandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje.
Laikinasis Ministras Pirmininkas Zigmantas Balčytis spėjo apsilankyti Liuksemburge.
Buvęs Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas nuo 2004 metų vasaros, kada jis dar trumpą laiką buvo ir laikinuoju Prezidentu, lankėsi Turkijoje, Jungtinėse Valstijose, Graikijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Kanadoje, Danijoje, Vengrijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Austrijoje, Estijoje, Šveicarijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Naujasis Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas suspėjo apsilankyti Estijoje ir Danijoje.
„Draugystė su ubagais” – ne diplomatinis terminas
„Matyt, gerbiama D.Grybauskaitė netyčia tą geografinį tašką, kuriame dabar sėdi, tai yra Vakarus, laiko pasauliu. O pasaulis, žinoma, yra ir Vakarai, ir Rytai. Aš manau, kad mums dėl mūsų geopolitinės padėties reikėtų matyti tiek Rytus, tiek ir Vakarus. Tai yra visiškai normalu, ir apskritai tokią politiką propaguoja Europos Sąjunga”, – „Kauno dienai” sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas.
„Lietuvos aukščiausių pareigūnų vizitai į užsienį atspindi Lietuvos vykdomą subalansuotą užsienio politiką – tiek mūsų aktyvią veiklą Europos Sąjungoje ir transatlantinėje erdvėje, tiek siekį padėti kaimyninėms valstybėms, kurios taip pat planuoja demokratines permainas”, – teigia Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kalbant apie Europos Sąjungos Rytų kaimynystę tokie terminai kaip „draugystė su ubagais” yra nevartotini, – pabrėžė V.Gaižauskaitė. – Lietuvos užsienio politikos tikslas pirmiausia yra kuo geriau atstovauti Lietuvos nacionaliniams interesams. To ir siekiama”.
Siekiama ir ekonominės naudos
„Nemanyčiau, kad Lietuvos aukščiausių valstybės pareigūnų vizitų maršrutai neatitinka mūsų deklaruojamų užsienio politikos tikslų. Manau, kad kritika yra kiek perdėta ir tikrai neatitinka tikrovės. Mes išties turime ir toliau palaikyti labai glaudžius santykius su mūsų transatlantiniais ir europiniais partneriais – tai, be jokios abejonės, mūsų užsienio politikos smaigalys. Bet užsidaryti vien tiktai tų partnerių rate ir nematyti artimiausių kaimynų ir valstybių Rytuose būtų taip pat neteisinga”, – teigia buvęs vyriausiasis Lietuvos euroderybininkas parlamentaras liberalas Petras Auštrevičius.
Pasak P.Auštrevičiaus, Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, yra suinteresuota demokratijos plėtra, tad vien dėl to sveikintini kontaktai su Rytų valstybėmis, kurios deklaruoja savo orientaciją į euroatlantinę erdvę. Be to, vizitų į užsienį metu siekiama ne tik politinės, bet ir ekonominės naudos.
„Vizitai į užsienį – tai ir naujų rinkų paieška. Nepamirškime, kad mūsų užsienio ekonominė politika, prekybos politika taip pat yra ne mažiau svarbi. Vizituose dalyvaujantys verslininkai pasinaudoja ta galimybe – tai yra įprasta ir civilizuota praktika”, – primena P.Auštrevičius.