Legioneliozės protrūkiai prasideda liepą

„Pajutus netipinius plaučių uždegimo požymius, ypač grįžus iš tolimos kelionės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti laboratorinius tyrimus. Šie negalavimai gali būti ūmios infekcinės ligos legioneliozės pradžia”,-rekomenduoja gyventojams Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) gydytojai epidemiologai.

Mokslo studijomis nustatyta, kad legionelės gali sukelti nuo 2 iki 16 proc. visų plaučių uždegimų, Didžiosios Britanijos tyrimais – iki 37 proc. Mirtingumas nuo legioneliozės – 25 proc.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, vasarą kyla dar didesnis pavojus kelionių mėgėjams. Liepos – rugpjūčio mėnesiais Europos šalyse, ypač turinčiose daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo bei kitų technologijų registruojami net legioneliozės protrūkiai.

Anot KVSC gydytojų epidemiologų, legionelioze užsikrečiama įkvepiant aerozolio, kuriame yra legionelių, susidariusio iš legionelėmis užkrėsto vandens. Viena iš rizikos zonų – viešbučiai. Ligos sukėlėjai aptinkami oro kondicionieriuose, dušuose, baseinuose, vandens čiaupuose, sūkurinėse, turkiškose voniose, garų kondensatoriuose, patalpose esančiuose fontanuose.

Specialistų tvirtinimu, ilgiausiai legionelės išgyvena skystoje terpėje: vandentiekio vandenyje – iki vienerių metų, destiliuotame vandenyje – 2-4 mėnesius. Esant 20-450C šilumos sparčiai dauginasi gamybinės ir visuomenės paskirties vandens įrenginiuose, kiauruose, apnašomis ir dumblu užtreštuose vamzdynuose, ypač kai teka silpnai vanduo.

Siekiant užkirsti kelią legioneliozės plitimui Kauno apskrityje KVSC gydytojai epidemiologai rekomenduoja taikyti visas kontrolės priemones, stabdančias legionelių dauginimąsi ir ieškoti jų galimo rezervuaro viešbučiuose, ligoninėse, įmonėse, įstaigose.

KVSC specialistų teigimu, siekiant išvengti legioneliozės, labai svarbu tinkamai eksploatuoti vandens sistemas (valyti, dezinfekuoti), aušinimo bokštus ir vamzdžius naudojamus oro kondicionavimo sistemose, mineralinio vandens baseinus, sūkurines vonias, dušus, vandens čiaupus. Būtina palaikyti reikiamą vandens temperatūrą (karšto – 50 – 600C, šalto – ne daugiau 20 C šilumos) ir tirti vandens bandinius. Gyventojams nepatariama vartoti nevirintą, vamzdynuose užsistovėjusį vandenį, geriau leisti jam nubėgti.

Kauno apskrityje legioneliozės susirgimų nebuvo registruota. Lietuvoje pirmasis legioneliozės atvejis 1985 m. buvo nustatytas retrospektyviai. 2005 m. šalyje užregistruotas vienas, o per 2006 m. pirmąjį ketvirtį du legioneliozės atvejai. Šiemet susirgo Druskininkų kurorte besigydantis asmuo ir vienas Šiaulių miesto gyventojas.

Daugiausiai užregistruojama legioneliozės atvejų Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Danijoje, Italijoje, Švedijoje. 2001-2002 m. Ispanijoje, Norvegijoje ir Anglijoje legioneliozės protrūkiai plito per senas oro kondicionavimo ir aušinimo sistemas. Europoje kasmet užregistruojama iki puspenkto tūkstančio legioneliozės atvejų.

Pasak KVSC užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus gydytojos epidemiologės Elenos Liakienės, legioneliozė Lietuvoje yra privalomai registruojamų ligų sąraše, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai, įtarę šią ligą kliniškai ar epidemiologiškai, turi rasti galimybę tai patvirtinti laboratorijoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.