Nežinia, ar iš entuziazmo, ar iš nevilties, tačiau globalinio atšilimo problemą sprendžiantys mokslininkai nutarė pasidomėti ekstremalia fantastika.
Jie nori rasti sprendimą, kaip atvėsinti Žemę: miestus, kuriuose gyvename, kaimus, iš kurių gauname maisto produktų. Įvairiuose leidiniuose spausdinami mokslininkų projektai atrodo nerealūs. „Mes privalome atidžiai išstudijuoti visus siūlymus, – įspėjo Ralfas Siserounis, Vašingtono nacionalinės mokslų akademijos prezidentas. – Būtina į juos atsižvelgti, nes jie gali būti naudingi.” Visi kartu jie suformuoja „geoinžinerinį planą”, kaip jis vadinamas, kuris bus išspausdintas žurnalo „Climatic Change” rugpjūčio numeryje.
Šie siūlymai grindžiami tuo, kad per pastarąjį šimtmetį mūsų planetos temperatūra tapo vienu laipsniu didesnė nei vidutinis rodiklis, o per artimiausius 50 metų ji pakils dar 3-5 laipsniais. Tai sukels sunkių pasekmių: pradės tirpti ledynai, pakils Pasaulio vandenyno lygis ir sutriks gyvūnų gyvenimas.
Žemė šiandien sugeria 70 proc. radiacijos, gaunamos iš Saulės. Todėl būtina ką nors daryti, kad šis rodiklis sumažėtų. Iki šiol pateikti siūlymai atrodė nepriimtini, todėl atėjo eilė ir ekstravagantiškoms idėjoms.
Astronomas iš Arizonos universiteto Rodžeris Ancelis siūlo aplink Žemę išdėlioti milijonus 60 cm skersmens už drugelius lengvesnių lęšių, kurie atspindėtų saulės spindulius. Garsus klimatologas iš Kolumbijos universiteto Volas Brokeris siūlo stratosferoje daugiau kaip 15 km aukštyje iš oro balionų ir lėktuvų išbarstyti sieros daleles, kurios tame lygyje išsilaikytų metus ar dvejus.
Prie analogiškų idėjų priskiriama sūrių garų gaminimas specialiais įrenginiais, kurie naudotų jūros vandenį – jį paverstų tikrais, natrio chlorido prisotintais debesimis.
Labiau įgyvendinamos atrodo „antžeminės” idėjos, tokios, kaip plaukiojančių baltos spalvos dirbtinių salelių reflektoriniu paviršiumi sukūrimas jūrinėse zonose arba net kai kurių dykumos rajonų padengimas tos pačios baltos spalvos plastiko danga. Visų šių idėjų esmė – atspindėti Saulės radiaciją, kuri prasiskverbia į Žemę.
Pateiktas dar vienas naudingas pasiūlymas, kuris jau kelerius metus įgyvendinamas kai kuriose Antarktidos zonose. Virš vandenyno išbarstomos medžiagos, skatinančios dumblių, kurie sugeria didelius anglies dioksido kiekius, augimą. Kai kurie mokslininkai nepritaria tokiam entuziazmui ir tvirtina, jog geriau globaliam temperatūros didėjimui užkirsti kelią mažinant išmetalus į atmosferą. Nobelio premijos laureatas Paulas Krutcenas sakė, kad vien tik sieros barstymas kainuos 50 mlrd. dolerių, kitaip tariant, šis projektas nerealus.
„Sugeriamos Saulės radiacijos sumažinimas 5 procentais, – sakė Gvidas Viskontis iš Akvilos universiteto, – padės pora laipsnių sumažinti vidutinę Žemės temperatūrą. Visos siūlomos idėjos turi didelių trūkumų. Greta didelės kainos ir ribotą laiką pasireiškiančio efekto jos neturi svarbiausios charakteristikos – globalumo.”