Aukštaitijos ūkininkai regi badmetį

Šią vasarą gerai auga tik rapsai ir kukurūzai, visas kitas žemės ūkio kultūras naikina sausra. Žemdirbiai suka galvas, kaip reikės išgyventi.

„Jei dar bent vieną savaitę nesulauksime lietaus, Panevėžio rajoną bus galima skelbti stichinės nelaimės zona”, – vakar LŽ tvirtino 300 hektarų Panevėžio rajone valdantis ūkininkas Petras Nevulis. Su šiuo ūkininku taip pat sutinka Biržų ir Pasvalio rajonų žemdirbiai, kurie ne juokais prabilo apie bankrotų grėsmę ir gerokai šoktelėsiančias visų žemės ūkio produktų kainas.

Braškės kaip žemuogės

„Vakar baigiau skinti braškes, nė vienos normalios. Visos – žemuogių dydžio. Anksčiau iš hektaro priskindavome 20 tonų braškių, o šiemet vos ne vos pririnkome toną uogų. Ir tos uogos sukepusios, mažytės”, – apgailestavo Nevulis.

Jis teigė, kad pirmiausia braškėms pakenkė gana šalta žiema, o šių uogų derlių bemaž visai sunaikino sausra. Ūkininkas sakė bandęs braškes laistyti, bet tai nieko nepadėję – vanduo kaipmat išgaruodavo. 144 hektarus turinčio Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė teigė, kad jos vadovaujamame ūkyje braškių derlius, palyginti su ankstesniais metais, perpus mažesnis.

„Anksčiau iš hektaro surinkdavome 15 tonų braškių, o šiemet jų pririnkome dukart mažiau. Ir pačios braškės, ir braškynai išdegė”, – tvirtino Kuliešienė. Be braškių, Dembavos medelynas verčiasi sodininkyste. Bendrovės vadovė mano, kad dėl sausros obuolių derlius bus mažesnis penktadaliu. Pasak jos, pavasarį medžiai labai žydėjo, mezgė vaisius, o dabar, alinami sausros, užmegzti vaisiai baigia iškristi.

Žada bankrotą

„Mūsų braškės iškepė, avietės sudžiūvo, rapsai sunyko, o serbentai baigia išbyrėti. Neabejoju, kad laukia bado metai, be to, daug ūkių bankrutuos. Dabar daug ūkininkų gyvena skolon, prisiėmę paskolų. Kai toks nederlius, tikrai nebus ne tik iš ko paskolų grąžinti, bet ir susimokėti palūkanų”, – tvirtino vienas stambiausių Biržų krašto ūkininkų, 400 hektarų žemės valdantis Stasys Vaitkevičius. Jis tvirtina padaręs klaidą dėl to, kad nuravėjo serbentynus – nurovus piktžoles nebeliko kam sulaikyti drėgmės, todėl nuo karščio nunyko ir serbentų krūmai. Ūkininkas sakė bandęs laistyti auginamas avietes, bet nebeliko nė vandens – išseko pro jo laukus tekanti Nemunėlio upė.

Gerai tik kukurūzams

Ne ką geresni javų augintojų atsiliepimai apie derlių. „Kas auga, tai tik kukurūzai. Juos gerokai patręšėme, trąšos sulaiko drėgmę, šilumos daug, tad kukurūzai stiebiasi kaip reikiant. Tačiau cukriniai runkeliai ir grūdinės kultūros prastos kaip niekad. Prasti reikalai ir dėl šieno. Nupjovus pirmą žolę, nauja nė kiek neūgtelėjo. Beje, pirmoji žolė buvo gana vešli, bet jos pripjauta mažai. Nežinau, kuo žiemą reikės gyvulius šerti”, – bėdojo Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės vadovas Vladislovas Kazakevičius.

Pasvalio krašto ūkininkas Vidmantas Janeliūnas sakė patyręs nuostolių dėl to, kad nesudygus žieminiams kviečiams teko sėti vasarinius, bet ir tie dėl sausros labai prastai dygo. „Išėjo labai nevienodas pasėlis – vieni kviečiai dar tik žydi, kiti – jau plaukia. Dėl to irgi turėsiu nemažai nuostolių”, – apgailestavo ūkininkas. Jis pabrėžė, kad šiųmetį derlių labai gadina ir įvairiausi kenkėjai vabzdžiai.

„Pažiūrėkite į laukus. Kviečiai dar turėtų būti žali, o jau gelsta ir leidžia varpas. Nieko gero iš to nebus. Nujaučiu stichiją”, – nerimavo Panevėžio rajone esančios Krekenavos agrofirmos vadovas Jonas Kaušakys.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.