Beveik tris dešimtmečius veikianti Panevėžio miesto nuotekų valyklos sistema jau laikoma atgyvena. Bendrovės „Aukštaitijos vandenys” darbuotojai nenori prognozuoti, kiek laiko tokia sistema dar galės tinkamai funkcionuoti nekeldama papildomų rūpesčių.
Visos miesto nuotekos patenka į valyklą už keliolikos kilometrų nuo Panevėžio, kur užterštas vanduo mechaniškai bei biologiškai išvalomas, nuo jo atskiriamas dumblas ir kitos teršiančios medžiagos. Tačiau ne vieną kartą virinti senos valyklos vamzdžiai dažnai praleidžia nešvarų vandenį, teršia gamtą ir šalia esantį Nevėžį. Kai kurių metalinių įrenginių sienelės, sulaikančios užterštą vandenį valymo įrenginiuose, plonesnės nei dažų sluoksnis ant tų pačių vamzdžių.
Nors neseniai kai kurie įrenginiai buvo atnaujinti, modernizuoti, kokybiškai dirbti nuotekų valykla vis tiek negali. Fiziškai ir morališkai susidėvėjusios kai kurios valyklos dalys dirba neprognozuojamai. PB kalbintas UAB „Aukštaitijos vandenys” inžinierius technikas Raimondas Vogulis tikino, kad jau seniai nuotekos nėra kokybiškai išvalomos. Jomis teršiamas Nevėžis.
Norint, kad nuotekos būtų kuo efektyviau išvalomos, būtina valyklos renovacija, mat ne vienas sovietinių laikų įrenginys jau baigia sugriūti. Šiuo metu nuotekas valantys agregatai naudoja kur kas daugiau elektros energijos nei renovuotieji. Be to, kai kuriuos jų, R.Vogulio teigimu, teko dėl darbuotojų saugumo net aptverti eiti draudžiančia juosta.
Dirba ekstremaliomis sąlygomis
Didelę valyklos teritoriją aprodęs vienas iš bene keturiasdešimties jos darbuotojų aiškino, jog patiems privalu tvarkytis su netikėtai kilusiomis problemomis.
„Prakiurę vamzdžiai, sutrupėjusi betoninė vandens valymo sistema, plonesnės už popieriaus lapą metalinės užtvankos, virš nuotekų rezervuarų esantys takeliai, skirti darbuotojams eiti, tvarkomi ir virinami mūsų pačių, – pasakojo R.Vogulis. – Tačiau ne visada galime susitvarkyti, kadangi plono metalo nebesuvirinsi – jis tiesiog tirps. Perėjimus virš devynių metrų gylio siekiančių rezervuarų aptveriame juosta su atitinkamais užrašais, ribojančiais ėjimą dėl pačių darbininkų saugumo”.
Paklaustas, ar yra darbuotojų apsisaugojimo priemonės dirbant virš didžiulių nuotekų talpyklų, R.Vogulis nusijuokė. „Turime gelbėjimosi ratą, kurio iki šiol naudoti neteko – tikėkimės, neteks dar ilgai”, – šmaikštavo jis.
Su avarija nesusidorotų
„Nesu specialistas ar ekspertas, todėl negaliu nustatyti tikslios valymo įrenginių būklės, tačiau manau, kad paprastas nieko nenutuokiantis žmogus gali suprasti, jog ji nėra normali. Šiandien viskas gerai, tačiau neaišku, kas bus rytoj ar poryt”, – aiškino R.Vogulis.
Inžinierius technikas sakė, jog nuotekų įrenginiai turi atsargines vandens talpyklas, kurios laikinai galėtų pakeisti negalinčias dirbti, bet neilgam.
„Avarijos atveju nesugebėtume susitvarkyti su užteršto vandens kiekiu. Nors turime dalį naujos įrangos, ji nebūtų pajėgi”, – pridūrė pašnekovas.
Anot R.Vogulio, sunkiausias darbas būna, kuomet kritulių kiekis viršija normą.
„Pernai smarkiai lyjant vos susitvarkėme su nuotekų kiekiu – visa laimė, kad liūtis šiame krašte retenybė”, – prisiminė „Aukštaitijos vandenų” specialistas.
Kai kurios Lietuvos vandens nuotekų valyklos sugeba pasinaudoti iš vandens valymo proceso gaunamomis medžiagomis, tačiau ne Panevėžio valykla.
„Nusausintu dumblu dažnai tręšiami laukai, tačiau tas, kurį išgauname Panevėžyje, neatitinka normatyvų, todėl pilamas į didžiulius rezervuarus”, – sakė pašnekovas. Jo teigimu, jau išpilta per milijoną kubinių metrų dumblo.
Anot R.Vogulio, jei į Panevėžio nuotekų valyklos būklę ir toliau bus žiūrima pro pirštus, laikui bėgant aplinkiniai gyventojai akis į akį susidurs su to pasekmėmis – vis labiau užteršiama aplinka.
Prasčiausia Lietuvoje
Penkto pagal dydį Lietuvos miesto nuotekų valymo įrenginiai yra blogiausios būklės visoje šalyje.
„Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Alytaus miestų vandens nuotekų valymo įrenginiai modernūs, neseniai renovuoti. Mūsų įrenginiai turi būti sutvarkyti iki 2006 metų, tačiau vis dažniau tenka susidurti su įvairiomis problemomis, kurios kiša koją norint moderniai įrengti įrengimus”, – pasakojo R.Vogulis.
Iki kitų metų pabaigos turi būti įvykdytas Panevėžio miesto vandentvarkos ūkio aplinkosauginis investicijų projektas, kurio metu likę ne itin modernus įrenginiai būtų pakeisti didesnio vandens valymo našumo įrenginiais.
„Kol kas esame gavę paramą tik iš Europos Sąjungos Sanglaudos ir PHARE programų fondo”, – tęsė R.Vogulas apgailestaudamas, kad kiti projekto rėmėjai investuoti neskuba.
Artūras Liudkevičius