Vakar Prezidentas Valdas Adamkus M.K.Čiurlionio dailės muziejui iškilmingai perdavė Kauno Prezidentūrą, kurioje tarpukariu dirbo Lietuvos vadovai.
Pagal dokumentus, ji Prezidento institucijai nebepriklauso nuo liepos 1-osios. V.Adamkus įsitikinęs, kad šis paminklas turi tapti visos tautos memorialiniu- pilietiniu centru, o ne dar vienu valdžios bastionu.
Atvira sambūriams vieta
„Tai svarbus įvykis visai Lietuvai, – teigė šalies vadovas Valdas Adamkus, perduodamas Kauno Prezidentūrą muziejui. – Rūmai dvelkia Lietuvos valstybingumo dvasia. Istoriniai įvykiai mus visus stiprina ir įpareigoja. Šiandienos iššūkiai verčia ieškoti naujų gyvosios atminties formų, tad ši vieta nebus tik tradicinis muziejus, o taps atvira pilietinių sambūrių, kultūrinio bendravimo vieta. Atidarydami šios Prezidentūros duris visuomenei, atidarome duris ateičiai. Čia apsilankiusieji galės sustiprinti patriotizmo jausmą”.
M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis tvirtino: atsakomybė tokia didelė, jog kartais kildavo nerimas.
Perdavimo ceremonijoje dalyvavo apie šimtas svečių: JAV ambasadorius Lietuvoje Stivenas Malas, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos pirmininkas Vytautas Kaminskas, Seimo narė Birutė Vėsaitė, profesorius Algimantas Miškinis, Kauno vyriausiasis policijos komisaras Algirdas Kaminskas ir kiti visuomenės, kultūros, meno atstovai.
Sudomino apdovanojimai
Po oficialių kalbų iškilmių dalyviai apžiūrėjo parodą „Sugrįžtančios relikvijos”. Joje – į istorinį Prezidentūros pastatą iš M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondų sugrįžę daiktai, turintys tiesioginių sąsajų su prezidento institucija.
Ne vienas ilgiau užsibuvo prie ypatingo parodos akcento – valstybės apdovanojimų kolekcijos. Daug iškilmių dalyvių apžiūrinėjo stendą, kuriame eksponuojamas Kretingos jaunalietuvių Prezidentui Antanui Smetonai 60-mečio proga padovanotas gintaras.
Nemažo susidomėjimo sulaukė ir dokumentai apie asmenines išlaidas ir vaišes, kuriomis buvo pagerbiami Prezidentūros svečiai. Pavyzdžiui, ekspozicijos stenduose – sąsiuvinis, kuriame yra 1935 metų gruodžio mėnesio įrašas, bylojantis, kad vairuotojui užmokėta 10 litų.
Pirmajai šalies damai Almai Adamkienei didžiausią įspūdį paliko eksponuojami sporto trofėjai.
Vakar jau buvo atidaryta salė, skirta visuomeninių organizacijų, kurias rėmė prezidento institucija, pristatymui. Parodą papildė asmeninės prezidentų, daugiausiai Antano Smetonos šeimos relikvijos, indai, stalo įrankiai, taip pat Prezidento Kazio Griniaus ir jo žmonos surinkta itin vertinga liaudies tekstilės kolekcija.
Vyks paskaitos, koncertai
„Rengsime konferencijas, koncertus, diskusijas, susitikimus su įdomiais žmonėmis, paskaitas, knygų pristatymus, rengsime pilietiškumo programas patiems mažiausiems lankytojams, jaunimui. Čia taip pat vyks valstybiniai ir miesto reprezentaciniai renginiai”, – kalbėjo B.Garbaravičienė.
Pasak vadovės, bus siekiama, jog Kauno Prezidentūra atspindėtų valstybės raidos tendencijas, jos vaidmenį okupacijos laikotarpiais, įprasmintų dabarties Lietuvą ir prezidento instituciją kaip natūralią tąsą įvairiose istorinėse situacijose.
„V.Adamkus ir toliau rūpinsis Kauno Prezidentūra. Strateginius jos veiklos klausimus svarstys taryba, į kurią Prezidentas savo atstovus deleguos kartu su Kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybe, Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvos muziejų asociacija”, – teigė B.Garbaravičienė.
Laukiami lankytojai
Pirmasis renginys plačiajai visuomenei vyks jau šiandien – bus pristatytas 6-asis Kauno istorijos metraščio tomas.
Rytoj nuo 17 valandos su mokamais kvietimais ir poryt, minint Valstybės dieną, nuo 11 valandos nemokamai visi turės galimybę apžiūrėti rūmus ir susipažinti su paroda.
Lankytojams sodelyje koncertuos Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras, Priėmimo salėje bus demonstruojami autentiški filmuoti kadrai iš tarpukario Lietuvos gyvenimo.
Apsilankyti Prezidentūroje bus galima visomis dienomis, išskyrus pirmadienius. Jai išlaikyti šiemet, kaip ir pernai, turėtų būti skirta 280 tūkst. litų.
Žvilgsnis į prezidento kėdę
Po šešerių metų rekonstrukcijos Prezidentūra duris atvėrė 2003 metais. Čia veikia 7 ekspozicijų salės, atspindinčios 20 amžiaus pradžios tautinio atgimimo ir Lietuvos valstybingumo istoriją, atkurtas prezidento darbo kabinetas.
Kauno Prezidentūra prezidento institucijos žinion atiteko pernai. Buvo planuojama, kad, pagal specialų grafiką, joje galės dirbti šalies vadovas bei komanda, bus priimami oficialūs svečiai ir diplomatai, įgyvendinamos įvairios reprezentacinės programos.
Iki tol tarpukario Lietuvos prezidento rūmai priklausė tada Kultūros ministerijai pavaldžiam Vytauto Didžiojo karo muziejui. Sovietų okupacijos metais buvusioje Prezidentūroje veikė Pionierių rūmai, vėliau – Mokytojų namai.
Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus yra seniausias ir didžiausias dailės muziejus Lietuvoje. Tai vienintelė vieta, kur lankytojai gali susipažinti su Lietuvos dailės raida nuo viduramžių iki šių dienų. Muziejus renka, saugo, tyrinėja ir populiarina M.K.Čiurlionio kūrybą, Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldą.
Jurgita Murauskaitė