Lietuvos miestų ir rajonų greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaigų direktoriai buvo šokiruoti, kai iš neoficialių šaltinių sužinojo, jog Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), net neinformuodama jų, pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui svarstyti naują greitosios medicinos pagalbos koncepcijos projektą. Tik kuomet GMP atstovai raštu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Žilviną Padaigą bei Seimo Sveikatos reikalų komitetą, pastarasis ministerijai pasiūlė koncepciją apsvarstyti su Lietuvos savivaldybių asociacija, Apskričių viršininkų sąjunga ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.
Specialistai praktikai liko nuošalyje
„Nerimą ir nusistebėjimą sukėlė greitosios medicinos pagalbos koncepcijos rengimo tvarka – greitosios medicinos pagalbos įstaigų darbuotojai bei jų vadovai nebuvo supažindinti su rengiamos koncepcijos projektu bei negalėjo pareikšti savo siūlymų ir pastabų”, – tvirtinama sveikatos apsaugos ministrui Ž.Padaigai skirtame rašte, kurį pasirašė Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės miestų, Vilniaus rajono ir kitų Lietuvos GMP įstaigų vadovai bei atstovai.
Apie naujas svarstomas GMP sistemos alternatyvas nieko nežinojo ir daugumos apskričių, savivaldybių vadovai, kuruojantys sveikatos priežiūros klausimus.
„Greitosios medicinos pagalbos koncepcija švedų ekspertų analizės ir siūlymų pagrindu buvo sukurta 2002 metais. Ji patvirtinta ministro įsakymu ir niekas dėl jos neprieštaravo. Staiga nežinia iš kur nei kaip „išlindo” du nauji GMP koncepcijos modeliai. Mes, dirbantys šioje sistemoje, gerai žinome jos stipriąsias bei silpnąsias vietas ir tikrai turime pasiūlymų, kaip ją reikėtų gerinti, bet mūsų net neinformavo, jog svarstomos naujos alternatyvos”, – teigė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius (vyr. gydytojas) Nerijus Mikelionis.
„Toks slapta nuo savivaldybių, greitosios medicinos pagalbos stočių darbuotojų rengtas šios sistemos koncepcijos projektas – jos autorių akibrokštas mums visiems”, – tvirtino Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus.
Nieko nežinojo apie rengiamą projektą ir Kauno apskrities viršininko administracijos vyriausiasis gydytojas Henrikas Čeida.
„Ilgai laukėme ir tikėjomės, kad bus priimtas reikalingų įstatymų pakeitimų paketas, susijęs su galiojančioje GMP koncepcijoje numatytų priemonių įgyvendinimu. Tuomet būtų galima efektyviau organizuoti GMP stočių darbą, – sakė H.Čeida. – Buvo numatyta, kad GMP stočių steigėjais taps apskritys, kurios, perėmusios šias funkcijas, galėtų geriau organizuoti veiklą. Ministerijos svarstomos kažkokios alternatyvos – mums naujiena”.
Griauna egzistuojančią sistemą
Daugumos GMP įstaigų vadovų nuomone, Sveikatos apsaugos ministerijos siūloma koncepcija iš esmės griautų esamą greitosios medicinos pagalbos teikimo tvarką bei struktūrą, naikintų dabar esančias GMP įstaigas.
„Projekto esmė – greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiktų ne specializuotos įstaigos, o pavienės brigados, su kuriomis konkurso tvarka būtų pasirašomos sutartys, – tvirtina GMP stočių vadovai. – Nematome kliūčių privataus kapitalo atėjimui į greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo sistemą, tačiau esame prieš įstaigų skaldymą ir smulkinimą į atskiras brigadas. Visi egzistuojantys veiklos trūkumai šiuo metu sprendžiami viešojo administravimo bei vadybiniais metodais ir nereikalauja esamos sistemos griovimo”.
Pagal vieną ministerijos rengiamos koncepcijos alternatyvą, dispečerinės tarnybos būtų steigiamos tik apskričių centruose, greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiktų išvažiuojamosios GMP brigados, pasirašiusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir dispečerinėmis tarnybomis. Šių brigadų steigėjais galėtų būti savivaldybės, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. GMP įstaigų vadovų nuomone, ši alternatyva pražūtinga greitosios medicinos pagalbos sistemai. Be to, šiuo metu kuriantis Bendrajam pagalbos centrui (iškvietimo telefonas 112), naujų dispečerinių tarnybų kūrimas – nereikalingas lėšų švaistymas.
Antroji svarstoma koncepcijos alternatyva numato, jog GMP stotys ir skyriai būtų perduoti apskrities pavaldumui, kiekvienos GMP stoties struktūroje veiktų dispečerinė. Apskritys būtų dispečerinių tarnybų ir išvažiuojamųjų brigadų steigėjos, o greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiktų apskričių GMP stotys per apskričių GMP brigadas, o privatūs teikėjai į GMP paslaugų rinką būtų neįleidžiami.
GMP įstaigų vadovai siūlo pakoreguoti dabar veikiančią GMP koncepciją ir leisti greitosios medicinos pagalbos tarnybų steigėjais būti apskritims, savivaldybėms, fiziniams arba juridiniams asmenims, o GMP veiklą apskrityje koordinuotų apskrities viršininkas.
Ministerija nepatenkinta
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Saulius Janonis nenorėjo komentuoti Seimo Sveikatos reikalų komitetui pateiktų koncepcijos modelių, nes tvirtino, jog dar tik vyksta preliminari diskusija.
„Kol kas ministerija neturi koncepcijos, kurią norėtų pristatyti visuomenei, – sakė S.Janonis. – Kai bus oficialus koncepcijos dokumentas, tada jį pateiksime diskutuoti savivaldybių, apskričių asociacijoms ir GMP įstaigoms. Kol kas nėra nuspręsta, kokia alternatyva būtų priimtina”.
Koncepcijos projekto svarstymą Seimo komitete S.Janonis pavadino pirmuoju nuomonių apsikeitimu.
„Komitetas diskusijoms pateiktą medžiagą siuntinėjo savo ekspertams ir ji, matyt, pateko į rankas ir kitiems žmonėms. Jie kažkaip sureagavo. Manau, jog nelabai gerai, kad vyksta diskusija apie dokumentą, kurio dar nėra, dėl kurio dar mes patys ministerijos specialistų lygiu diskutuojame”.
Siūlo atsižvelgti į pastabas
Po Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio, kuriame Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius S.Janonis pristatė SAM rengiamą atnaujintą greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo koncepciją, ir komitetas, ir sveikatos apsaugos ministras gavo minėtą GMP įstaigų vadovų raštą. Kitame komiteto posėdyje koncepcija buvo svarstoma įvertinant ir GMP vadovų argumentus, ir komiteto ekspertų išvadas.
„Manau, kad įstaigų vadovų pateiktos pastabos apie rengiamą koncepciją yra rimtos, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. – Mes siūlome ministerijai atsižvelgti į komiteto posėdyje išsakytas pastabas ir pateikti patobulintą koncepcijos projekto variantą. Taip pat siūlome koncepciją apsvarstyti su suinteresuotomis institucijomis, o ypač su savivaldybėmis, apskritimis, nes joms reikės įgyvendinti naują modelį”.
D.Mikutienė tvirtino, jog komitetas neatskleidė, už kurią alternatyvą pasisakytų.
„Nors buvo siūlymų, kad mes pasirinktume vieną iš alternatyvų ir dėl jos diskutuotume, bet manau, kad reikia keletą variantų išanalizuoti ir atsirinkti geriausią”, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.
Violeta Gustaitytė