„Šešių kilometrų skersmens, netaisyklingos formos kaip kokia bulvė, didžiulis akmens kalnas”, – taip apie asteroidą Nr.95593, kuriam šių metų gegužę buvo suteiktas Ažusienio vardas, LŽ kalbėjo astronomas Algimantas Ažusienis
Šiuo metu asteroidas virš horizonto būna kartu su Saule, be to, priešingoje savo orbitos pusėje, beveik tolimiausiame taške, ir jo neįmanoma stebėti. Maždaug kas metus ir keturis mėnesius pasikartoja padėtis, kai Ažusienio asteroidą stebėti patogiausia. Tik jis, pasak Algimanto Ažusienio, gyvenimą paskyrusio kintamųjų žvaigždžių tyrimams, žvaigždžių fotometrijos sistemai ir daugiau nei 50 metų – pedagoginei veiklai, yra nedidelis. Tokie arba dar mažesni asteroidai dabar ir atrandami.
Atspindintys šviesą, atnešantys vandens
Asteroido skersmuo apskaičiuojamas pagal galimą jo cheminę sudėtį, kiek šviesos gali atspindėti, kiek jos gauna Žemė. Galimi ir apsirikimai. Pasak astronomo, ateityje bus galima detaliau ištirti, kaip atspindžio koeficientas priklauso nuo bangos ilgio, nuo atspindimos šviesos. Iš to jau be spėjimo galima nustatyti, kiek iš tikrųjų asteroidas atspindi įvairių spalvų šviesos ir daug tiksliau – pačią cheminę sudėtį. Ar jis akmeninis, ar geležinis, gal metalo oksido ar koks grafitinis? Tokios charakteristikos, kurios dabar dar nežinomos, gali būti reikalingos įvairiems statistiniams tyrinėjimams ir prisidėti prie geresnio Saulės sistemos kilmės supratimo, o kartu ir Žemės ateities.
„Dar nėra tiksliai nustatyta, ar Žemėje vandens kiekis gausėja, ar mažėja. Jo truputį atneša kometos, daugiausia mikrokometos, kurių net nepastebime. Tokios smulkutės, nepastebimos kometos kasdien pataiko į Žemės atmosferą. Galime tik spėlioti, kiek jų pataiko ir kiek atneša vandens. Kita vertus, Saulės ultravioletiniai spinduliai vandens garus skaldo į deguonį ir vandenilį. Lengvi vandenilio atomai greit išsisklaido, Žemės trauka nelabai juos išlaiko, dėl to vandens Žemėje mažėja. Nors kometos atneša naujo, nežinome, kuris procesas greitesnis, – sakė dr. Ažusienis. – Manoma, kad kometos atneša daugiau vandens, nei jo išgaruoja, tačiau patikslinti kol kas neįmanoma. Taip pat dar reikėtų ištirti, ar kometų atnešamas vanduo skiriasi nuo to, kuris visą laiką Žemei formuojantis buvo. Taigi iš visų tų dalykų galima samprotauti apie Žemės ateitį, sakysim, po milijardo ar dar daugiau metų. Žinoma, tiek laiko gal ir neišgyvensime – gal žmonės savo šiukšlėse paskęs. Bus tokie neprotingi, kad patys save sunaikins. Aš tikiu, kad bus atvirkščiai: pagaliau žmonija susipras, kad reikia ekologiškai, protingai gyventi ir nesišiukšlinti taip, kaip dabar neprotingai šiukšlinamės ir neprotingai naudojame visas gamtos gėrybes”.
Danguje – lietuviški vardai
Asteroidų yra labai daug, šimtai tūkstančių, ir tik dešimtys tūkstančių jų užregistruota. Pirmiausia asteroidui duodamas laikinas numeris. Kelerius metus, jei nepametamas, asteroidas tyrinėjamas ir galiausiai, kai nustatoma tiksli orbita, jam duodamas galutinis numeris, o atradėjams suteikiama teisė pasiūlyti vardą. Tarptautinė astronomų sąjunga tam pasiūlymui pritaria arba ne.
Šiuo metu danguje skrieja lietuviški Čiurlionio, Lietuvos (tiesa, sovietmečiu maskviečių astronomų užregistruotas kaip Litva), Vilniaus, Kauno, Straižio ir Ažusienio asteroidai. Pastarojo vardą pasiūlė asteroido atradėjai Ažusienio mokiniai Kazimieras Černis, Justas Zdanavičius ir Kazimieras Zdanavičius.
Pašnekovo įsitikinimu, reikėtų daugiau lietuviškų vardų, nes mūsų astronomai, vadovaujami Černio, atranda daug asteroidų. Vis dėlto ne taip lengva apskaičiuoti atrasto dangaus kūno orbitą, jo paties nebepamesti ir kad Tarptautinės astronomų sąjungos speciali komisija jį pripažintų.
Daug lietuviškų vardų yra Veneroje, pavyzdžiui, Neringos rajonas, Audros ir Undinės lygumos, Gabijos ir Vaidilutės terasos, nors ten Lietuvos mokslininkai nieko nėra atradę. Jos paviršių dėl storų debesų, pro kuriuos iš Žemės nieko nematyti, galima tyrinėti tik kosminiais aparatais. Tiesiog lietuviškų vardų sąrašą komisijai pasiūlė didelį autoritetą turintis pasaulinio garso astronomas profesorius Vytautas Straižys, net dvi kadencijas išbuvęs Žvaigždžių klasifikacijos komisijos prezidentu. Yra lietuviškų vardų ir Marse.
Vilniaus sistema
Pasak Ažusienio, Lietuvos astronomai stengiasi rasti kokią nors nišą ir joje dirbti, nes jei norėsi plačiai – nieko nepadarysi. Daug pasiekta ieškant kometų ir asteroidų, tačiau svarbiausia prof. Straižio sukurta niša – žvaigždžių fotometrija, iš žvaigždžių gaunamo šviesos kiekio tyrinėjimai, jų metodikos tobulinimas. Šioje srityje sukurta vadinamoji Vilniaus sistema, pripažįstama kaip tobuliausia pasaulyje.
Joje teko dirbti ir Ažusieniui, o prof. Straižio dešiniąja ranka jis vadina Zdanavičių vyresnįjį. Ši sritis Lietuvoje diegiama jau maždaug keturiasdešimt metų ir fotometrijos darbai vilniečių atliekami tiksliausiai.
„Tačiau yra ir politinių kliūčių. Lietuva – maža valstybė, anksčiau nežinoma. „Ai, kažkokie ruseliai”, – kaip būdavo Sovietų Sąjungoje. Labai sunku prasimušti iš po to paniekinamo kiauto, nors iš tikrųjų kai kurių rusų dar sovietiniais laikais ir dabar, daugiausia Vakaruose apsigyvenusių, jau akademikų, profesorių, teorinė mintis brandžiausia pasaulyje. Juk ir tokių prietaisų kaip lazeriai, mazeriai teoriniai pagrindai sovietinių mokslininkų padėti. Tik įdiegti praktiškai nesugebėta: darbininkai geras medžiagas išvagia, broką įdeda ir aparatūra neveikia, rezultatai netikę. Užtat teoretikų darbais pasinaudoja Vakarų įmonės, pagamina aparatūrą ir angliškais vardais vadina, – kalbėjo pašnekovas. – Ir dabar dar iš dalies taip yra. Žino, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė, bet vis tiek dar: „Ai, kažkokie ruseliai”. O dar reikia būti įvairių organizacijų nariais, dešimtimis tūkstančių litų nario mokestį mokėti. Mūsų įstaigos lėšų neturi, tad daug kur nepriklausome, o jei priklausome, tai palaiko kurį laiką avansu be mokesčio ir galiausiai vis tiek tenka išsibraukti, jei nepavyksta iškaulyti lėšų iš valdžios ar visuomeninių organizacijų”.
Ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto planetariumas yra gelbėjęs: kai Ažusienis 1997-2004 metais buvo jo direktorius, „piktnaudžiaudamas” skyrė pinigų skolai apmokėti, kad neišbrauktų iš Tarptautinės astronomų sąjungos. O narystė svarbi ir dėl statuso, ir dėl gaunamos informacijos, pargabenamos kosminių aparatų.
Vėlesnė lietuvių astronomų karta atrado ir kitų tyrinėjimo sričių. Jose reikia daugiau teorijos, mažiau aparatūros – ši visada buvo silpnoji mūsų mokslininkų sritis. Glaudžiai bendradarbiaujant su įvairių pasaulio observatorijų mokslininkais kuriami teoriniai modeliai, tyrinėjamas žvaigždžių susidarymas, galaktikų sandara.
Kodėl „išgriuvo” studentai
Iš Akmenių kaimo prie Panevėžio ir Kupiškio rajonų ribos kilęs Ažusienis sakė, kad jį astronomija dar Subačiaus vidurinėje mokykloje sudomino mokytojas Vladas Steponavičius, dėstęs geografiją ir astronomiją. 1950 metais baigęs mokyklą nežinojo, ką pasirinkti, nes lietuvių kalbos mokytoja Janina Šliogerytė, filosofo Arvydo Šliogerio giminaitė, siūlė studijuoti lietuvių kalbą. Vis dėlto pasirinko fiziką, nuo trečio kurso – astrofiziką, o sugebėjimas rašyti pravertė ir šioje srityje.
Tik baigęs Vilniaus universitetą Ažusienis parašė pirmąją knygelę „Marsas”. Kaip tik 1956-aisiais buvo didžioji Marso opozicija, kuri kartojasi kas 15-17 metų. Vėliau astronomas rašė straipsnius į spaudą, astronominius kalendorius, rinkinius „Žemė ir kosmosas”, pradėtą leisti Lietuviškąją tarybinę enciklopediją. Jis yra mokslo populiarinimo knygų ir vadovėlių autorius arba vienas iš autorių. Solidžiausias iš jų – astronomijos vadovėlis, 2003 metais pasirodęs antras, atnaujintas jo leidimas.
„Ir studentams sakiau: trisdešimt metų dėsčiau, bet pats nelabai supratau ir jaučiau didelį diskomfortą. Dabar jau dvidešimt metų, kai man pagaliau palengvėjo, pradėjau suprasti, – prisiminė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pradžią, kai jam teko rašyti bene sunkiausią 1995 metais išleistos „Astronomijos” skyrių apie kosmologiją, visatos kilmę ir įsigilinti į šią sritį. – Studentai visi išgriuvo! Tačiau nuo 1980 metų, kai buvo paskelbta vadinamoji infliacijos era bei imta kalbėti apie visatos plėtimąsi daug greičiau už šviesą, ir pasaulio mokslininkai tik pradėjo labiau suprasti. Juk anksčiau fizikai griežtai nesutikdavo, kad gali būti didesnis už šviesos greitį. Per pirmąją visatos egzistavimo nanosekundę, milijardinę ar dar trumpesnę sekundės dalį, visata iš taško pasidarė fantastišką kiekį kartų didesnė, o tas sprogimas buvo erdvės kūrimasis ir kartu medžiagos joje atsiradimas. Vėliau visatos raida pasidarė paprastesnė ir jau galima buvo kalbėti apie šviesą, ateinančią iš visų pusių: iš kurių žvaigždžių, kokio nuotolio per tuos 14 milijardų metų ji spėjo jau iki mūsų ateiti”.
Dabar Ažusienis jau pensininkas, nors retkarčiais vis dar kviečiamas dėstyti Vilniaus pedagoginio universiteto studentams.
Ažusienių giminės kartos
Astronomo tėvas Danielius Ažusienis buvo veterinarijos felčeris. Sesuo Aldona Steponavičienė – lietuvių kalbos mokytoja. Lituanistė ir Ažusienio žmona Elena, tvarkė Didžiojo lietuvių kalbos žodyno kartoteką. Jų vienintelė dukra Aušra pasirinko fiziką, kaip ir tėvas. Dirbo Puslaidininkių fizikos institute, vėliau, nuo pat pirmųjų nepriklausomybės metų iki dabar – Seime. Užaugino sūnų Mantą iš pirmos santuokos, o prieš trejus metus ištekėjo už švedo Andreso Bodino. Jis išmoko lietuviškai, dirba planetariumo inžinieriumi, rengia lektoriams kompiuterines programas. Vaizdine medžiaga rėmė ir rengiant antrąjį astronomijos vadovėlio leidimą.
Astronomo vaikaitis Mantas, sulaukęs pilnametystės, pasirinko Ažusienio pavardę, nes tėvas po skyrybų nutraukė ryšius ir su juo.
Mantas Ažusienis – matematikos magistras, dirba verslo srityje, yra vienos įmonės atstovas Baltijos šalyse. Jo žmona Sigita – taip pat matematikos magistrė, dirba draudimo įmonėje. Auga du vaikai: dešimtmetė Milda ir pusės metų Tauras.
Bent kol kas astronomija domisi Ažusienio provaikaitė Milda. Molėtų observatorijoje, kai prosenelis vadovauja studentų praktikai, jos neįmanoma nuvaryti naktimis nuo stogo.
Astronomija liukx dalykas 😀