170 metų gyvuojančiame įžymiausiame Barselonos turguje derėtis jau nebegalima
„Proxima estacio – Liceu”…
Barselonos metro trečiosios linijos automatinis pranešėjas informuoja, kad kita stotelė yra „Licėjus”. Būtent čia reikia išlipti, jeigu nori išeiti į įžymiąją Barselonos pėsčiųjų alėją Ramblą, patekti į Didžiąją „Licėjaus” operą arba apsilankyti ir apsipirkti spalvingame „Mercat de la Boqueria” turguje.
Suteiktas šventojo vardas
Pačioje Barselonos širdyje susipina šviežios, rūkytos ir vytintos mėsos gaminių, jūros gėrybių, aštrių ir egzotiškų prieskonių, svaiginamai saldžių, prinokusių vaisių kvapai.
Jis vadinamas paprastai – kataloniškai „Mercat de la Boqueria” reiškia tiesiog „Produktų turgų”. Tiesa, jam suteiktas ir Šventojo Juozapo vardas, mat jis atidarytas per 1836 metų Juozapines. Tad šių metų kovo 19 dieną turgus šventė jau 170-ąsias metines. Sako, tądien jubiliejaus proga visi prekeiviai daugiau kaip perpus sumažino kainas…
Prekyviečių labirintas prasideda saldumynais ir prieskoniais, parduodamais prie pat įėjimo. Į kairę nuo jų ir turgaus centre parduodamos šviežios ir konservuotos daržovės, vaisiai, į dešinę – jūros gėrybių ir žuvies gurmanų rojus, pakraščiuose parduodami mėsos ir pieno produktai.
Kataloniško stiliaus didžiulis turgaus paviljonas su trikampiu stogu yra pačioje miesto širdyje, šalia Ramblos – spalvingos, meniškos ir šiek tiek beprotiškos pėsčiųjų alėjos, tapusios Barselonos turistų meka. Todėl Šv.Juozapo turguje visuomet gausu ne tik vietinių gyventojų, bet ir užsieniečių.
Ten ne tik didžiulis šviežio maisto, daržovių, vaisių ir žuvų pasirinkimas. Jame yra keletas barų, kurie vietoje siūlo paragauti patiekalų, pagamintų iš čia pat parduodamų šviežutėlaičių produktų.
Apsiperka įžymybės
Šis populiarus produktų turgus turi puikią reputaciją. Kai kurios prekyvietės yra vadinamos geriausiomis visoje Ispanijoje, nes jau daugelį metų siūlo itin aukštos kokybės produkciją.
Vienas žymiausių ispanų rašytojų Manuelis Vaskezas Montelbanas, kuris garsėjo kaip gurmanas, ateidavo čia kasdien pirkti produktų.
Operos primadona Monserat Kabaljė irgi dažna viešnia Šv.Juozapo turguje ne tik todėl, kad netoliese gyvena, bet ir dėl didžiulio gurmaniškos produkcijos pasirinkimo. „Taip, senjora, kai būna Barselonoje, bent kartą per savaitę ateina pas mane nusipirkti puikaus ožkos sūrio”, – giriasi melsvą prijuostę dėvintis senyvo amžiaus ispanas, paklaustas, ar teko kada matyti įžymiąją operos dainininkę.
Dažnai M.Kabaljė į turgų ateina tiesiai iš „Licėjaus” operos teatro, kuris yra visiškai šalia.
Rankomis neliesti!
Turgus klega kasdien, išskyrus sekmadienius ir nacionalines šventes, nuo ankstyvo ryto iki saulė nusileis. Bet dar prieš atidarymą turgaus prekeiviai jau rengiasi dienos darbams – kapoja ledą, plauna vaisius, tvarkingai sudėlioja savo produkciją į stelažus.
„Neliesti!”. Daug kur užrašai anglų ir ispanų kalbomis įspėja nekišti rankų prie produktų. Sykį, kai prieš šešerius metus pirmąkart teko būti Barselonoje ir šiame turguje, turėjau nelaimės pasirinkti man patikusius nektarinus ir tiesiai nuo stelažo bandyti paduoti juos pardavėjui. Buvau piktokai apibartas, liepta tučtuojau padėti vaisius ten, iš kur paėmiau. Kad bent kiek numaldyčiau pardavėjo pyktį, nupirkau ne kilogramą, bet du tų nelemtų nektarinų. Žinoma, jie buvo puikūs – sultingi ir saldūs.
Bet šiaip pardavėjai nusiteikę labai geranoriškai. Galima tiesiog vaikščioti, gėrėtis stelažuose išdėliotais įvairiaspalviais vaisiais, stebėti ant ledo sukrautus dar gyvus omarus ar vėžius. Pardavėjai nepyksta, jeigu jų siūlomas gėrybes fotografuoji. Dar ir šypsosi, jeigu pastebi, kad patenka į kadrą.
Atrakcijos nebeliko
Žinovai teigia, kad Šv.Juozapo turguje kainos yra gana didelės, ypač netoli įeigos.
Nei šiame, nei jokiame kitame civilizuotame Ispanijos turguje jau nepriimta derėtis. Kainos visur dideliais skaičiais kreida užrašytos ant juodų lentelių. Kiek parašyta, tiek ir mokėsi. Ir jokių nuolaidų. Taip yra dar ir todėl, kad visi pardavėjai turi kasos aparatus ir ką nors nusipirkęs gausi tai įrodantį čekį.
„Jau senokai nebėr tos pusiau arabiškos tradicijos turguje derėtis, nes ispanų vyriausybė prieš kokį dvidešimtmetį aktyviai ėmėsi kovos su mokesčių nemokėjusiais piliečiais. Visi turgūs Ispanijoje buvo griežtai reglamentuoti, pardavėjai moka visus mokesčius nuo parduotos produkcijos, todėl fiksuoja visus pardavimus kasos aparate, kuris tikrinamas mokesčių inspektorių”, – pasakojo Barselonoje jau aštuntus metus gyvenantis lietuvis Raimondas.
Nustembi dėl tokios neteisybės. „Kaipgi taip – vos ne maurų laikus menantis turgus, o triukšmingos atrakcijos pasiderėti nebėra”, – atsidusęs pagalvoji ir tuojau pat susigundai už pusantro euro nusipirkti kilogramą prašmatnių ispaniškų trešnių. Pardavėjas atsveria jas, paima pinigus, padėkoja už pirkinį ir kartu su maišeliu prisirpusių uogų ištiesia čekį…