Jūsų mažylis užtikrintai jaučiasi tik maudydamasis vonioje? Jūros platybės jo netraukia, kur kas maloniau krante? Entuziazmo nekelia pasiūlymas paplaukioti ant pripučiamojo čiužinio? Ko gera, jis vienas tų, kuriems vanduo asocijuojasi tik su pavojais. Tam yra priežasčių.
Kai kurie vaikai džiaugsmingai lenda po dušu, bet pamatę upę gali sukelti tikrą isteriją. Kiti mažyliai kuo puikiausiai jaučiasi baseine, kur galima įsitverti krašto, ir nė už jokius pinigus nesutinka parodyti plaukimo įgūdžių jūroje. Yra ir tokių, kurie gali ilgiausiai taškytis ramiame vandenyje, bet pamatę mažiausią bangelę supanikuoja.
Vandens baimė būna įvairių formų ir pasireiškia tik esant tam tikroms sąlygoms. Tėvai ne visada gali suvokti nepagrįstą, jų nuomone, baimės priepuolį, vertina jį kaip kaprizą ir vaikui bando racionaliai aiškinti. Bet mažojo baimė ne tik nedingsta – jis pradeda nebevertinti savęs.
Oi, bijau!
Vaiko baimės priežastys ne visada aiškios. Iš pirmo žvilgsnio nepagrįstos, bet labai gajos, jos gali gimti dar kūdikystėje. Jei kuris nors tėvų bijo vandens stichijos, jis tą baimę gali nesąmoningai perduoti vaikui. Kai suaugusysis ruošiasi maudyti mažylį, pasiruošimo ritualas gali būti persmelktas nepasitikėjimo savimi ir baime, kad tik kas nenutiktų. Kūdikis tai pajus ir susies su vandeniu. Kitas variantas: pernelyg energingi tėvai nė nesusimąstę meta vaiką vandenin, kad jis grūdintų valią ir mokytųsi įveikti sunkumus. O, pasirodo, mažylis nepasirengęs tokiems ekstremaliems išbandymams.
Įsišaknijusios baimės nedings lyg burtų lazdele mostelėjus, tarkime, kai vaikui sukaks treji metukai. Teks labai pasistengti.
Kartais pačios netikėčiausios priežastys priverčia vaiką atsisakyti draugauti su vandeniu. Tarkime, jei tėvai mergaitę į paplūdimį atvedė vienomis apatinėmis kelnaitėmis, o visi vaikai ten – su maudymosi kostiumėliais. Mergaitei nejauku ir gėda – kitą kartą ji tikrai atsisakys eiti maudytis.
Prijaukinti stichiją
Nespauskite vaiko, nebandykite jam įteigti, jog jis nesupranta, kaip gera maudytis. Jei vandenį bando tik kojų pirštukų galais, vadinasi, pasirengęs tik tiek savęs jam patikėti. Jis turi savo būdus kontroliuoti ir įveikti baimę, o jūs galite padėti supratimu.
Pasiūlykite mažyliui pažaisti su vandeniu, kad įsitikintų, jog jis nieko bloga nedaro.
Jei vandenyje mažylį laikote ant rankų, nespauskite stipriai prie savęs – jis gali pamanyti, kad tikrai gresia pavojus. Nupirkite plaukimo akinius – vanduo nedirgins akių ir bus galima pažaisti povandeninių lobių ieškotojus.
Daugelis mano, kad vaikas bijo vandens, nes nemoka plaukti. Instruktoriai rekomenduoja palaukti, kol vaikui sukaks šešeri metukai, nes mokymasis plaukti reikalauja geros koordinacijos ir stiprių raumenų.
Venkite mokslinių paaiškinimų. Jei imsite vaikui dėstyti Archimedo dėsnį, tik sugaišite laiką.
Nesiimkite emocinio šantažo: „Prašau, neliūdink manęs, padaryk man malonumą”. Vaikas tikrai nenori jūsų liūdinti ir pasirengęs padaryti viską, kad tik jūs būtumėte patenkinti. Bet net dėl jūsų jis negali pergalėti savo baimės, todėl jaučiasi kaltas ir gėdijasi savęs – tokio niekam tikusio. Dar padaro išvadą, kad tokio niekas nemylės…
Autoritarinis metodas – niekam tikusi strategija. Reikalavimas įveikti baimę, kitų vaikų pavyzdžiai žeidžia. Tokiu būdu baimė gali virsti fobija. Parodykite vaikui, kad jo baimę vertinate rimtai, pasakykite, jog dauguma suaugusiųjų irgi bijo vandens ir kad ta baimė po kurio laiko praeis, o jūs jam padėsite.
Parengė Kosma Baltutytė