Sakoma, jog kiekvieno dano garbės reikalas – turėti dviratį. Todėl ir Danijos sostinėje Kopenhagoje, senoviniame pirklių uoste, išsidėsčiusiame trijose salose, be visų kitų grožybių ir įdomybių, į akis krinta dviračių „miškai”.
Ką jau kalbėti, kad Danijos sostinėje vos ne kiekvienoje gatvėje yra dviračių takai, patogūs užvažiavimo kalneliai. Dviračiai čia stovi tiesiog gatvėse. Juos galima „pasiskolinti”: įmeti 20 Danijos kronų monetą, kaip parduotuvėje, kai nori pasiimti vežimėlį prekėms, ir važiuoji. Kuriame punkte patogiau, ten ir palieki dviratį, o kronas atsiimi.
Dviračiais važiuoja ir vyresnio amžiaus žmonės, ir vaikai, pasipuošę ir paprastai apsirengę, netgi šunys jais vežami. Nieko čia nestebina dama, apsirengusi vakarine suknele, avinti aukštakulnius batelius ir važiuojanti dviračiu.
Centras – miestelėnams ir svečiams
Kopenhagos uosto įmonės ir biurai pamažu krapštomi iš miesto centro į atokesnes vietas. Netgi tokia sena ir garsi danų kompanija kaip DFDS, kuriai priklauso ir Klaipėdoje esanti laivybos kompanija DFDS LISCO, 2003 metais persikėlė į biurą atokiau, jos laivams buvo surasta kita krantinė.
Centras paliekamas miestelėnams, turistams, pramogoms. Vakarop vaikštinėjant senamiesčiu labai smagu pamatyti, kaip paprastai ir grakščiai pakeliamas tiltas ir praleidžiama jachta. Tokie vaizdai čia dažni, ne taip kaip Klaipėdoje, kai tiltai keliami tik atliekant profilaktiką arba kitomis retomis progomis.
Viena garsiausių konteinerius gabenančių kompanijų „Maersk Lines” dar turi savo biurą prie krantinės netoli karalienės rezidencijos. Biuro pastatą dėl jo langų danai vadina „Mėlynake”. Beje, kompanija „Maersk” Kopenhagos miestui ant vandens savo lėšomis pastatė operos rūmus su sąlyga, kad miestas pastatys netoli kitą teatrą. Šiuo metu jis jau statomas. Jam granitas vežamas iš Bornholmo salos.
Karaliai teikia romantikos
Miestas, kuriame yra karalių rūmai, turi savotiškos romantikos. Kopenhagoje įdomu pasižiūrėti, kaip keičiasi karalienės Margaret II sargybiniai, kaip prie rūmų per karščius jie stovi nemirksėdami, nors ant galvų dėvi 1,5 kg sveriančias meškos kailio kepures.
Tiesa, grupės operatoriai vis dėlto išprovokavo vieną sargybinį prieiti prie mūsų. Pasirodo, negalima naudoti filmavimo kamerų stovų prie karalienės rūmų.
Beje, mums pasisekė priplaukti prie pat karalienės jachtos ir netgi įžiūrėti jos įgulos narius.
Narkomanų kvartalas
Mums, turistams iš Lietuvos, be abejo, labai norėjosi pamatyti ir miestą mieste – Kristianiją. Tai narkomanų, vagių, degradavusių menininkų ir kito neaiškaus plauko žmonių kvartalas, į kurio reikalus policija beveik nesikiša. Eidami į šį miestą turistai įspėjami nesiimti brangių daiktų, o juo labiau fotoaparatų.
Tiesą sakant, tą vakarą jokių šiurpių vaizdų mes neišvydome. Nei „kaifuojančių” narkomanų, nei prie bažnytėlės pardavinėjamų narkotikų. Jų galima nusipirkti tiesiog kioskeliuose. Netgi savotiškai gražu toje Kristianijoje. Tiesa, kai kur pro praviras duris vis dėlto buvo galima pamatyti šniurkščiant narkotikus.
Yra Kopenhagoje ir Raudonųjų žibintų gatvė. Tiesa, laisvojo elgesio merginų joje mažai likę, daugiausia sklaidosi narkomanai. Nereikia net specialių gatvių – nuošalesnėse vietose gali pamatyti narkomanų, tiesiog ant suoliuko besileidžiančių narkotikus.
Nakties spektaklis
Itin graži Kopenhaga naktį, kai apšviečiamos aikštės, pastatai. Temstant geriausia aplankyti ir vieną seniausių pasaulyje atrakcionų parkų Tyvoli, įkurtą 1843 m. Bilietas kainuoja tik šiek tiek daugiau kaip 10 eurų. Be visokių grožybių, gana didelį įspūdį daro lėlių spektaklis Hanso Kristiano Anderseno pasakų motyvais. Tamsoje švytinčias didžiules lėles nešioja žmonės. Spektaklis baigiamas fejerverku. Pasijunti tarsi sugrįžęs į vaikystės pasakų pasaulį ir apsivalai sielą. Beje, dieną parke taip pat vyksta įvairūs koncertai. Parkas per metus surenka apie 370 mln. Danijos kronų.
Tiltas jūroje
Iš Švedijos Malmės miesto važiuojant į Kopenhagą pirmą kartą labai didelį įspūdį daro Oresundo tiltas, pastatytas jūroje. Bendras tilto ilgis – 16,5 km; virš vandens – 8 km, tunelyje – 4 km ir dar 4 km dirbtinėje saloje.
Atstumas tarp tilto ir vandens – 57 m. Po tiltu plaukia laivai. Kainavo jis 26 milijardus Danijos kronų. Autobuso mokestis už važiavimą tiltu – 139 eurai, lengvąja mašina – apie 30 eurų.