Prabėgs dar keli vasaros mėnesiai ir ateis ruduo – paskutinis statybų sezono laikotarpis. Tačiau kol dar neužėjo šalčiai ir neiškrito sniegas, matyt, kiekvienas iš mūsų pagalvojame, ką iki to laiko dar galėtume nuveikti savo namuose ar sode? O gal norite įsirengti baseiną? Ne, ne vandens rezervuarą, kuriuos daug kas vasarą mėgsta statyti sode, o tikrą, nors ir nedidelį kambario dydžio baseiną, kuris džiugintų jus ištisus metus. Nors uždaro ir atviro baseino statyba ir įrengimas labai panašūs.
Jei apsisprendėte, apsvarstėte visus „už” ir „prieš”, galime pradėti. Tačiau iš anksto perspėjame, kad ne tik baseino įrengimas, bet ir vėliau jo priežiūra gerokai papurtys jūsų piniginę. Neišsigandote? Tada pirmyn! Tik pradžioje išsiaiškinkime, koks baseinas jums reikalingas, kad paskui nekaltintumėte savęs ir kitų.
Baseinus pagal jų konstrukciją galime skirstyti į 3 pagrindines rūšis:
Stacionarūs – patys patvariausi ir ilgaamžiai baseinai – dažniausiai statomi iš gelžbetonio, kuris sudaro baseino pagrindą specialiai tam išraustoje duobėje. Gali būti įvairių gylių ir dydžių.
Surenkami – išardomi – baseinai skirti tiems, kas mėgsta permainas. Juos galima įrengti ant žemės paviršiaus arba įkasti į žemę. Pirmu atveju, jų montavimas ir išmontavimas užims ne daugiau kaip valandą. Antru atveju – maždaug vieną dieną. Šie baseinai mažiau patvarūs negu stacionarūs, nes jų dubuo pagamintas iš polivinilchlorido (PVCH). Užtai žymiai pigesni. Dydžiai ir formos – įvairūs, kokių tik pageidausite.
Spa – autonominiai, portatyviniai – hidromasažiniai baseinai (nuo 1,5 iki 2,5 m ilgio ir nuo 60 iki 140 cm gylio), skirti ne plaukimui, bet relaksacijai. Jų nereikia nei statyti, nei montuoti – jie parduodami naudojimui.
Šiame straipsnyje plačiau pakalbėsime apie stacionarius baseinus.
Stacionarus baseinas
Tokie baseinai įrengti plaukimo kompleksuose, pirtyse, saunose. Jie yra patys atspariausi. Stacionarų baseiną sudaro betono fundamentas ir gelžbetonio dubuo. Beje, dubuo yra monolitinis, o sienose ir dubens dugno dalyje sutvirtinimui dedama armatūra (metalinio virbo diametras 12 – 13 mm). Vidinis baseino paviršius išklotas hidroizoliacine danga (plytelėmis, mozaika, PVCH plėvele). Šis darbas reikalauja labai didelio kruopštumo. Jei bus laikomasi reikalaujamų technologijų, baseino statyba truks 3 – 4 mėnesius. Tačiau toks baseinas jums tarnaus 50 metų, o gal ir daugiau. Jis atlaikys net besimaudantį dramblį.Stacionarūs baseinai labiausiai tinka visuomeniniam naudojimui. Tokiam baseinui reikalinga nuolatinė priežiūra, beveik kartą per mėnesį jį reikia valyti ir rūpintis vandens būkle. Be to, maždaug kas penkerius metus pageidautina atlikti baseino kosmetinį remontą, pavyzdžiui, atnaujinti dangą.
Įsirengdami tokį baseiną, jūs galite jam suteikti bet kokią formą. Gal norite, kad jūsų baseino dubuo būtų žiedo, žvaigždės ar daugiakampio formos? Perduokite šiuos savo pageidavimus meistrui, jis patars, kaip ir ką daryti, be to, ar tai įmanoma?
Taigi stacionarus baseinas tinka tiems, kas vertina grožį, tvirtumą, ilgaamžiškumą, kas kantrus ir šiek tiek konservatyvus.
Kaip įsirengti stacionarų baseiną?
Pirmiau turite parinkti būsimam baseinui tinkamą vietą. Geriausia rinkti tokią vietą, kur nėra arti gruntinio vandens. Jei iškasus 0,5 m – 1 m gylį, pasirodys vanduo, vadinasi, turėsite daug problemų – statyti tokioje vietoje stacionarų baseiną nerekomenduojama. Tačiau galite įsirengti baseiną ne namuose, o visai kitoje vietoje, pavyzdžiui, priestate. Jis gali būti skirtas specialiai baseinui.
Yra ir kitas variantas. Galite išimti grindis namo patalpoje ir pagilinti jo pamatus. Tačiau taip daryti nepatartume, nes kasant duobę, sienose gali atsirasti plyšiai. O jei dar arti ir gruntiniai vandenys, jie išplaus pamatus. Taip pat svarbu, kad dubens sienos nesiliestų su namo sienomis: netgi mažo baseinėlio talpa (2x3x1,5 m) sudaro beveik 10 tonų. Vanduo slėgs sienas, jose atsiras įskilimai ir – namas „nuplauks”… Todėl tarp namo sienų ir baseino sienų reikia palikti tarpus, perdengiant juos penoplasto įklotais ar užpilti smėliu.
Toliau seks pats atsakingiausias darbas – paruošti betono monolitinį dubenį. Geriau, kad betonas pasižymėtų aukštu vandens susigėrimo koeficiantu ( kuo aukštesnis koeficientas, tuo mažiau betonas sugers drėgmę). Betoną lieja į paruoštą duobę su pamatais ir armatūra – tai baseino dugnas ir sienos. Svarbu dubenį išlieti iš karto, o ne dalimis. Baseinas, kuris įrengtas iš kelių sluoksnių, labai nepatvarus. Prieš betonui sustingstant būtina iš jo pašalinti oro burbuliukus. Tai daroma specialiais vibratoriais.
Dugnas turi džiūti mėnesį, tik retkarčiais jį reikia palaistyti vandeniu, kad neatsirastų išdžiūvusių įskilimų. Paviršius turi būti lygus, be įdubimų ir iškilimų. Tačiau galima padaryti ir kitaip. Kai kurios firmos užsakovo pageidavimu naudoja kesonus – metalines plokštes – dubens betono klojimui: viena plokštė prispaudžiama prie grunto, kita – prie dugno vidaus sienos. Tarp šių dviejų plokščių liejamas betonas – konstrukcijos sutvirtinimui. Aišku, šis būdas – pigesnis, tačiau toks dugnas bus sudurstytas ir siūlėtas. Tiesa, tie sudurstymai vėliau hermetizuojami ir suvirinami, bet tai rizikinga – hermetizavimo problemos gali iškilti bet kuriuo metu. Kaip teigia specialistai, kad geresnio ir patikimesnio būdo kaip monolitinis betono dugno klojimas iškart, lig šiol niekas nėra sugalvojęs…
Be to, svarbu pasirūpinti, kad būtų saugus atstumas nuo baseino patalpų iki elektros skydinės. Patalpos sienas vertėtų iškloti apmušimo medžiagomis, kurios nesugeria ir nepraleidžia drėgmės: plytelėmis, PVCH plėvele arba stiklo mozaika.
Stacionaraus baseino danga
Taigi baseino dugnas išlygintas. Dabar jį reikia ištinkuoti. Tinkas ne visada gerai kimba prie paviršiaus, laikui bėgant jis gali nukristi. Taip neatsitiks, jei naudosite vandeniui atsparius mišinius, pavyzdžiui, itališkus „Rezisto Unifix”, „Rezisto Tikso” arba tinko skiedinius su latekso priedais, jie padidina vandens atsparumą ir tinko elastingumą.
Paskui paviršius dengiamas hidroizoliaciniu sluoksniu – specialia medžiaga, kuri nesugeria vandens ir net jį atstumia. Jis dengiamas dviem sluoksniais ant drėgno betono arba nutinkuoto paviršiaus teptuku. Trečiam sluoksniui – naudojami specialūs klijai. Geromis klijavimo savybėmis pasižymi klijai su latekso priedais „Superbond”, „Flekbond”, „Elastobond” ir kiti. Jie puikiai suklijuoja sunkiai klijuojančias medžiagas, pavyzdžiui, stiklą.
Svarbu, kad tarpai tarp plytelių būtų stambesni negu tarp įprastų sienos plytelių, o klijai ir trynimo pasta – labiau plastiškesnė. Esmė tokia: kai baseinas prisipildo vandens, sienos, spaudžiamos vandens masės, įlinksta keliais centimetrais. Jei klijai ir nutrynimas kieti, o atstumas tarp plytelių – mažas, perdengimas neišlaiko krūvio ir – atsiranda nedideli plyšiai. Plyteles, mozaiką, PVCH plėvelę ir kitus specialius dekoratyvinius papuošimus kloja ant visiškai išdžiūvusio betono paviršiaus.
Plytelės
Baseinams gaminamos specialios porceliano plytelės. Pavyzdžiui, tinka turkų firmos „Sera Pool” ir italų kompanijos „Casetti” plytelės. Porceliano plytelės – didesnio tankumo negu keramikinės ir kur kas mažiau įtraukia drėgmę (beje, baseino plytelių vandens absorbcijos koeficientas turi būti ne didesnis kaip 3 proc.). Paprastos plytelės, skirtos vonių kambariams, grindims ir sienoms – netiks: keramika padengta įprasta emale yra korėta, todėl greičiau įsiurbia vandenį ir yra puiki vieta veistis įvairiems mikroorganizmams ir dumbliams. Be to, porceliano plytelės atsparios dideliems karščiams, šalčiams, pasižymi geru plastiškumu (įlinkimo galimybė – mažiau 27 kv. mm, antraip plytelė gali įskilti pripildant baseiną vandeniu). Ją lengviau plauti – prie jos nelimpa įvairūs nešvarumai.
Baseine lengva paslysti, todėl perkant plyteles, reikia atkreipti dėmesį, kad jos nebūtų slidžios. Reikia pirkti ne blizgančias, o rifliuotas plyteles su šiurkščiu paviršiumi.
Mozaika
Ji viena patikimiausių ir atspariausių medžiagų. Yra dvi mozaikos rūšys: stiklo ir keramikos. Pastaroji savo sudėtimi visiškai panaši į mums jau įprastas plyteles, todėl jų klojimo sąlygos yra vienodos.
Mozaika, išlieta iš stiklo, – geresnė – ji atsparesnė už keramikinę ir visai nesugeria vandens. Vyrauja nuomonė, kad pačią kokybiškiausią mozaiką gamina italų „Bizacca” ir „Giazetta” kompanijos. Tiesa, stiklo mozaiką dar gamina prancūzų ir turkų gamyklos, tačiau specialistų nuomone jų kokybė blogesnė negu italų.
Tiesa, „Bizacca” mozaika yra palyginti brangi, bet ji to verta. Pirmiausia galima sukurti bet kokį ornamentą ar paveikslą. Antra, mozaikos dydžiai (nuo 1×1 iki 5×5 kv. cm) leidžia įrengti bet kokius kreivų linijų paviršius ir net sunkiai prieinamus baseino kampus. Be to, mozaika – pati patikimiausia, nekorėta medžiaga, turinti visas būtinas vandens stichijai pasipriešinimo savybes.
PVCH plėvelė
Tai nauja baseinų danga. Ši lengva medžiaga – gerai izoliuoja vandenį, ji pigesnė už keramikinę plytelę bei mozaiką. Storis – nuo 1 iki 1,5 mm. Dažniausiai ją sudaro 4 sluoksniai. Tarp antro ir trečio sluoksnių dedamas tinklo audinys iš poliesterolio arba kevlaro – poliamidinio plaušo, iš kurio siuvamos kulkų nepramušamos liemenės. Plėvelė atspari cheminėms medžiagoms ir ultravioletiniams spinduliams. Ši danga nereikalauja specialios priežiūros, lengvai valoma, prie jos nelimpa mikroorganizmai. Viršutinis plėvelės sluoksnis – šiurkštus, ant jo nepaslysi.
Kaip ją kloti, jums geriausiai patars baseinų įrangos specialistai, kurie geriausiai išmano šį darbą.
Teigiamos stacionarių baseinų savybės:
– atsparumas
– ilgaamžiškumas ( mažiausiai 50 metų garantija)
– galimybė susikurti patinkančios baseino formos dizainą, pasirinkti dangą ir kt.
Neigiamos savybės:
– Šie baseinai statomi kartu su namu
– Ribotas vietos pasirinkimas – būtina atskira patalpa arba statinys. Baseinas neturi liesti namo sienų. Jį reikia įrengti ant namo pamatų. Netinka mieste esantiems butams.
– Nuolat reikia atlikti jų kosmetinį remontą
– Negalima įmontuoti papildomos įrangos: apšvietimo, masažo purkštuvų ir kt.
Jonas Petrauskas