Panevėžio apskritis mažiausiai vienus metus atsilieka kurdama atliekų tvarkymo sistemą. Nerimaujama, kad dėl to ji gali netekti 65,6 mln. litų, kurių didumą sudaro Europos Sąjungos (ES) skirtos lėšos.
Vadovaujantis europine patirtimi kiekvienoje šalies apskričių turi būti pastatytas regioninis sąvartynas, kelios atliekų krovimo stotys, savivaldybėse – įrengtos stambiagabaričių atliekų surinkimo ir bioatliekų kompostavimo aikštelės.
Panevėžio apskričiai šiems tikslams teko 65,6 mln. litų: 85 proc. šių lėšų (55,8 mln. litų) skiriama iš ES Sanglaudos fondo, likę 15 proc. lėšų (9,8 mln. litų) atseikėjami iš valstybės biudžeto.
Naujasis sąvartynas pakeis šiuo metu Panevėžio apskrityje esamus 95 sąvartynus, dauguma jų – neteisėti. Didžiajam sąvartynui atkovota vieta Pakalnių kaime po daugybės kompromisų su aplinkinių vietovių gyventojais.
Vakar susigriebta, kad ne visos Panevėžio apskrities savivaldybės parengė detaliuosius žaliųjų atliekų kompostavimo bei stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių planus. Šiuo klausimu nieko nepadarė Panevėžio rajono savivaldybė, nes manė, kad parengti detaliuosius planus privalo Panevėžio miesto valdininkai: Pakalnių sąvartynas, nors yra rajono teritorijoje, priklauso miestui. Taip pat teisintasi, kad rasti vietų aikštelėms itin trukdė tai, jog dabar kone visa žemė, kurioje buvo norima jas kurti, yra privačiose rankose. Be to, dauguma gyventojų protestavo prieš atliekų aikštelių kaimynystę.
Galutinis detaliųjų planų parengimo ir pristatymo Aplinkos apsaugos ministerijai terminas – liepos 15-oji. Kad metus snaudę valdininkai šiuos planus parengs per porą savaičių – nelabai įtikima. Baiminamasi, kad pro Panevėžį ir vėl gali praplaukti ES milijonai.