Lietuvos Krašto apsaugos ministerija, net gavusi pinigų, nesugeba nusipirkti radarų
Vakar vidurdienį Lietuvos oro erdvę pažeidė tokio paties modelio Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas, koks pernai rugsėjį nukrito Šakių rajone. Šį kartą „Su-27” virš šalies nesklandė, kol baigėsi degalai, – tik apie pusę minutės. Tai jau antras šį mėnesį atvejis, kai Lietuvos oro erdvę pažeidžia svetimos šalies karinis orlaivis. Krašto apsaugos ministerija teisinasi nepakankamu finansavimu, tačiau iki šiol neįsigijo nė vieno radaro, nors Vyriausybė prieš pusmetį skyrė 18 mln. litų.
Supainiojo modelį
Vakar vidurdienį Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radarai 12.04 val. užfiksavo šalies oro erdvės pažeidimą. Į Lietuvos padangę iš Rusijos Kaliningrado srities ties Pagėgiais įskrido naikintuvas „Su-27”. Jį vizualiai užfiksavo ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pasieniečiai.
„Orlaivis į Lietuvos teritoriją buvo įskridęs apie 3 kilometrus, maždaug 500-800 metrų aukštyje”, – sakė Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) vadas pulkininkas Artūras Leita.
Laikinasis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas „Kauno dienai” iš pradžių sakė, kad keliolika akimirkų šalies erdvėje skraidė naikintuvas „Su-24”, tačiau vėliau jo žodžius paneigė pulkininkas A.Leita.
„Tai buvo „Su-27″, pažeidimo rusai kol kas nepripažįsta”, – sakė plk. A.Leita.
Žinojo ne visi
G.Kirkilo teigimu, apie incidentą jis jau po 10 minučių informavo Užsienio reikalų ministeriją, kuri diplomatiniais kanalais užklausė Rusijos Federacijos, ar būtent jos orlaivis pažeidė Lietuvos oro erdvę. „Būtų labai keista, jeigu Rusija nepripažintų pažeidimo, nes turime įrodymų”, – sakė G.Kirkilas.
„Apie pažeidimą bent jau aš jokios informacijos dar negavau, – „Kauno dienai” apie 15 valandą sakė Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono vadas majoras Ričardas Jarusevičius. – Tačiau ją „tikrai turėjo gauti Ignalinos AE saugantys Oro gynybos bataliono kariai”. Viena bataliono funkcijų – apsaugoti ypač svarbius valstybinius objektus nuo karo aviacijos antpuolių iš oro mažame ir vidutiniame aukščiuose.
Apie pažeidimą Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba informavo ir Zoknių oro uoste dislokuotas NATO greitojo reagavimo pajėgas. „Tačiau dėl itin trumpo pažeidimo į dangų turkų naikintuvai nepakilo”, – sakė Lietuvos KOP vadas A.Leita.
Oro policijos misiją virš trijų Baltijos valstybių iki liepos pabaigos atlieka Turkijos kariškiai, kurių arsenale yra naikintuvai „F-16”.
Įvykį tiria ir rusai
Visiškai skirtingai incidentą Rusijos naujienų agentūrai „Interfax” pakomentavo Kaliningrado srityje dislokuoto Baltijos laivyno štabo atstovai.
„Šiandien Kaliningrado srityje vyksta Baltijos zonos karinių oro pajėgų treniruotė, kurioje dalyvauja dešimt orlaivių, tačiau nė vienas lėktuvas nepažeidė Lietuvos oro erdvės”, – teigė Baltijos laivyno štabo atstovas. Jis pabrėžė, kad treniruotės metu Rusijos lėktuvai nesiartino prie Lietuvos oro sienų arčiau nei per tris kilometrus, esą lakūnai praeina kruopštų instruktažą.
Tačiau apie 16 valandą Rusijos kariškiai pranešė, kad atlieka galimo incidento tyrimą. Baltijos karinis laivynas informavo, kad sustabdė visus planuotus lėktuvų skrydžius, kol bus patikrinta informacija apie Lietuvos oro erdvės pažeidimą. Pranešime pažymima, jog, patikrinus visų lėktuvų duomenis, bus nustatyta, ar lėktuvas pažeidė Lietuvos oro erdvę, ar ne.
„Kauno dienos” paprašytas pakomentuoti tokią informaciją, Lietuvos KOP vadas plk. A.Leita tikino, kad dar apie 14 valandą su Karmėlavoje esančia Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba susisiekė patys rusai. „Jie informavo budėtoją, kad vyksta „Su-27″ treniruotės”, – sakė A.Leita. Pasak jo, nors rusai nepripažįsta pažeidimo, bet „mes turime lokatorių ir kitus parodymus, kurie yra nepaneigiami”.
Baltarusijai nota nepateikta
Tai jau antras Lietuvos oro erdvės pažeidimas šį mėnesį. Birželio 19-ąją Valstybės sienos apsaugos pareigūnai matė, kaip į mūsų oro erdvę įskrido Baltarusijos Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8”. Jis nuskrido į Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijos Varviškės kaimą, esantį maždaug už trijų kilometrų nuo valstybės sienos. Keliolika minučių manevravęs, jis perskrido Nemuną ir sugrįžo į Baltarusiją.
Maždaug po 20 minučių baltarusių orlaivis vėl grįžo, tačiau šįkart į Lietuvos teritoriją įskrido tik apie 100 metrų. Maždaug 300 metrų aukštyje skraidantį sraigtasparnį pasieniečiai ėmė apžiūrinėti pro žiūronus – ant jo aiškiai buvo matyti Baltarusijos kariuomenės atpažinimo ženklai. Tačiau oro erdvės pažeidimo neužfiksavo Lietuvos KOP Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radarai, nes sraigtasparnis skrido per žemai – maždaug 150 metrų aukštyje. Tokiems atvejams įrodyti pasieniečiai neturi specialių vaizdo kamerų.
Pasak G.Kirkilo, tyrimas dėl „Mi-8” jau yra baigtas ir dabar žodį turėtų tarti Užsienio reikalų ministerija. Diplomatinė nota Baltarusijai kol kas neįteikta, nes laikinasis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis išvykęs į Ženevą.
Erdvę pažeisdavo beveik kasdien
Mėgindamas nesureikšminti vakarykščio įvykio, G.Kirkilas akcentavo, kad „anksčiau kaimynai Lietuvos oro erdvę pažeisdavo dažniau”.
„Oro erdvės kontrolės misiją pradėjus atlikti NATO pajėgoms, tokių atvejų labai sumažėjo, bet vienas kitas tokio pobūdžio pažeidimas pasitaiko, – sakė G.Kirkilas. – Iš pradžių oro erdvė buvo pažeidinėta 10-12 kartų per metus, o praėjusiais metais, įskaitant ir „Su-27″ katastrofą, buvo tik 6 incidentai”. Pasak G.Kirkilo, šiemet oro erdvė jau pažeista tris kartus.
„Jei ir toliau tęsis tokie pažeidimai, šį klausimą kelsime NATO ir Rusijos taryboje, kurioje Rusijos Federacija jau buvo įspėta”, – sakė laikinasis krašto apsaugos ministras.
KOP vadas A.Leita sakė, kad iki Lietuvos narystės NATO oro erdvės pažeidimo atvejai kartodavosi beveik kasdien.
„Oro erdvė buvo faktiškai nekontroliuojama ir ji pažeidinėjama buvo beveik kasdien”, – skandalingą faktą pripažino A.Leita.
Netiki provokacijomis
Pasak G.Kirkilo, nuo trumpai trunkančių oro erdvės pažeidimų neapsaugota nė viena valstybė. „Jei naikintuvas būtų skraidęs ilgiau, jį galėjome nutupdyti”, – sakė G.Kirkilas.
Be kita ko, jis abejoja, ar su Vyriausybės krize sutapęs Lietuvos oro erdvės pažeidimas buvo provokacija. „Nenorėčiau tuo patikėti, kaip ir tuo, kad tokiu atveju man būtų suteikta per daug garbės”, – sakė jis.
Šalies vadovo Valdo Adamkaus iniciatyva G.Kirkilas yra siūlomas premjeru. Baltarusių sraigtasparniui „Mi-8” pažeidus Lietuvos oro erdvę, kai kurie Lietuvos pareigūnai neatmetė ir provokacijos versijos.
G.Kirkilas mėgino ieškoti pasiteisinimų, kodėl svetimos valstybės orlaiviai netrukdomai kerta valstybės oro erdvę. „Daugelis valstybių civilizuotai sugyvena ir nedaro tokių dalykų, kaip, deja, kartais daro mūsų kaimynai, – apgailestavo pašnekovas. – Jie niekaip negali susitaikyti su mintimi, kad tapome NATO nare”. Kandidatas į premjerus pridūrė, kad nedraugiški kaimynai oro erdvės pažeidimo atvejus nori panaudoti propagandai.
Pusmetį vilkina radarų įsigijimą
Kad ir kaip G.Kirkilas mėgintų švelninti vakarykštį incidentą, Krašto apsaugos ministerijos neveiklumas jau pradeda piktinti net Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius. „Praėjusiais metais sudužus Rusijos naikintuvui „Su-27″, G.Kirkilas teisinosi, kad kariuomenė neturi modernių radarų, – kalbėjo komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta. – Vyriausybė skyrė 18 mln. litų, bet, praėjus daugiau nei pusmečiui, Krašto apsaugos ministerija sugebėjo parengti tik studiją, iš kur geriausia būtų nusipirkti radarus”.
„Kauno diena” primena, kad 2005 m. rugsėjo 15-ąją Šakių rajone, ties Plokščių kaimu, į žemę rėžėsi Lietuvos oro erdvę pažeidęs Rusijos KOP naikintuvas „Su-27”, kurį pilotavo Valerijus Trojanovas. Būtent po šio incidento G.Kirkilas prašė Vyriausybės lėšų radarams nupirkti. „Kol kas konsultuojamės su partneriais”, – sakė G.Kirkilas.
Tuo tarpu KOP vadas A.Leita teigia, kad kariuomenei reikia 2-3 tolimojo nuotolio radarų, kurių vienas kainuoja apie 22 mln. JAV dolerių.
„Tada galėtume fiksuoti 200-300 metrų aukštyje skrendančius objektus”, – sakė A.Leita.
Numuštų virš strateginių objektų
Paklaustas, kokiu atveju svetimų kariuomenių orlaiviai būtų numušti, G.Kirkilas atsakė, kad „riba būtų peržengta, jei jie skristų virš mūsų strateginių objektų”.
„Pavyzdžiui, prie Ignalinos AE yra sukoncentruotos priešlėktuvinės gynybos priemonės”, – sakė jis.
2002 metais Lietuva iš JAV įsigijo artimojo nuotolio „žemė-oras” klasės raketų „Stinger” komplektus, kuriuos sudaro „Stinger” paleidimo platformos, raketos ir nutaikymo radarai. Raketinės sistemos sumontuotos ant galingų visureigių „Humvee”.
Pasak Lietuvos KOP vado plk. A.Leitos, virš Ignalinos AE bandantis praskristi naikintuvas būtų numuštas. „Iš Kaliningrado srities iki Ignalinos AE naikintuvas skristų apie 15 minučių”, – sakė kariškis.