Šiandien Danijos kompanija „Carl Bro” turėtų pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu parengtą uosto rinkliavų ir konkurencingumo studiją.
Ji padės išsiaiškinti, kodėl kai kuriuos krovinius gabenti per Klaipėdą kainuoja brangiau nei per kaimyninius uostus.
Praėjusį savaitgalį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdžiui buvo pateikta Klaipėdos uosto rinkliavų ir konkurencingumo studijos I etapo ataskaita. Ji apima naftos ir jos produktų gabenimą per Klaipėdos uostą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad uosto naudotojai dėl parengtos studijos pateikė nemažai pastabų. Pageidaujama, kad studiją atliekanti bendrovė pateiktų konkretesnių siūlymų, ką daryti, kad pagerėtų naftos ir jos produktų gabenimo per Klaipėdos uostą situacija.
Šiuo metu Klaipėda turi vieno iš brangesnių uostų įvaizdį. Vertinama, kad gabenti naftos produktus per Klaipėdą yra brangiau nei per kaimyninius uostus.
Pasak S.Dobilinsko, rengiant studiją nebuvo atsižvelgta į tai, kad konkuruojančiuose rytinės Baltijos uostuose – Gdanske, Kaliningrade, Klaipėdoje, Liepojoje, Ventspilyje, Rygoje, Mugoje ir Sankt Peterburge yra skirtinga uosto rinkliavų sandara. Pavyzdžiui, Estijos Mugos uosto rinkliavos yra mažiausios. Tačiau dalį jų moka uosto naudotojai.
Taip pat negalima lyginti vienos logistikos grandinės dalies neatsižvelgdami į kitas transportavimo išlaidas. S.Dobilinskas teigė, kad visi rodo į Uosto direkciją – neva jos rinkliavos yra didžiausios. Realiai, anot S.Dobilinsko, uosto kaštai naftos produktams palyginus visą grandinę sudaro tik 2,7 procento.
Už vieną toną per uostą gabenamų naftos produktų Uosto direkcija gauna apie 1,07 euro pajamų. Tuo pačiu metu vilkikų paslaugos uoste už toną kainuoja 0,65 euro. Jos yra dvigubai didesnės nei kitur.
Krovos įkainiai Klaipėdos uoste bendroje logistinėje naftos produktų gabenimo grandinėje sudaro 12-15 procentų. Tarp lyginamų uostų jos yra vienos mažiausių. Gabenimo geležinkeliais išlaidos sudaro 30-55 procentus.
„Priimti vienokius ar kitokius sprendimus dėl naftos produktų tranzito per Klaipėdos uostą reikės gerai įvertinus visą logistinę grandinę. Rinkliavų atžvilgiu direkcija norėtų elgtis lanksčiai, tačiau tada kiltų diskusijų dėl investicijų. Todėl prieš priimdami sprendimus mažinti rinkliavas visi turėtų žinoti numatomą ekonominį efektą”, – sakė S.Dobilinskas.
Uosto vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad uosto naudotojų skundus dėl rinkliavų brangumo paneigia naujo naftos terminalo, priklausančio Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) veikla.
Jame per pirmus du bandomuosius mėnesius krauta daugiau kaip pusė milijono tonų naujų klientų rusiškų ir baltarusiškų naftos produktų. Nauja naftos produktų linija šiemet leis didinti bendrą uosto krovinių apyvartą iki rekordinio lygio. S.Dobilinskas prognozuoja, kad krova šiemet didės 4-5 procentais – iki 23 milijonų tonų. Pernai uoste šoktelėjusi 7 procentais, siekė 21,8 milijono tonų ir buvo visų laikų Klaipėdos uosto rekordas.