Šiemet sukanka 140 metų, kai buvo įkurta Danijos laivybos kompanija DFDS – viena sėkmingiausių Europoje. Prieš penkerius metus, privatizavus ir reorganizavus Lietuvos jūrų laivininkystę (LISCO), ji tapo Lietuvos laivybos bendrovės motinine kompanija. Neseniai jos pavadinimas pakeistas į DFDS LISCO.
DFDS, tapusi geriausios mūsų prekybos laivyno dalies savininke, Lietuvoje vertinama skirtingai. Vieni jau ne pirmus metus įtarinėja, kad ji ketina iš Lietuvos atimti keltų linijas, o laivuose iškelti patogią vėliavą. Kaltina smulkiesiems akcininkams nemokant dividendų, o jūrininkams mokant mažus atlyginimus. Kiti, atvirkščiai, tikisi, kad galingą potencialą turintys danai vėliau sugebės savo darbuotojams ir akcininkams Lietuvoje užtikrinti tokį pat aukštą gerovės lygį, kaip Kopenhagoje.
Tačiau faktas lieka faktu: 6 DFDS LISCO keltai ir 4 trampiniai laivai ir toliau plaukioja su Lietuvos vėliava, juose dirba lietuviškos įgulos. Investicijos į Lietuvos kompanijos plėtrą – daugiau nei 100 milijonų dolerių. Per 5 metus netgi padidėjo darbo vietų jūroje ir krante skaičius.
Visuose DFDS priklausančiuose laivuose jaučiama pagarba nacionalinėms vėliavoms. Tai kone vienintelė laivybos kompanija Europoje, savo laivuose išsaugojusi Danijos, Lietuvos ir Norvegijos vėliavas, nepasidavusi pagundai jas pakeisti patogiomis.
Gerbia savo istoriją
Buvo įdomu apsilankyti centriniame DFDS biure Kopenhagoje. Dukterinė kompanija Lietuvoje iš ten gauna visus nurodymus, taip pat ir dėl šiuolaikinių laivybos valdymo standartų įdiegimo, vadovaujančių kadrų perkėlimo. Kartu labai norėjosi ten sužinoti, kokia tikroji rugpjūtį numatyto DFDS LISCO generalinio direktoriaus lietuvio pakeitimo danu priežastis.
Bankininko Karlo Frederiko Titgeno 1886 metais įkurta kompanija DFDS didžiąją savo gyvenimo dalį taip ir nekeitė adreso. Tik prieš trejus metus persikėlė į naują šiuolaikišką biurą. Jis įsikūręs greta vieno iš daugybės Danijos sostinės kanalų. Lietuvos žurnalistus priėmusi komunikacijų departamento koordinatorė Anetė Teilman pajuokavo, kad 270 centrinio aparato darbuotojų į darbą gali plaukti ir nuosavomis jachtomis, jeigu jų turi. Tačiau iš visų transporto rūšių danai pirmenybę teikia dviračiams. Jais gatvėmis šauniai važinėja ir namų šeimininkės, ir solidūs verslininkai.
Turtingą kompanijos istoriją ir rūpestingą požiūrį į ją rodo įkūrėjų skulptūros ir gausybė senovinių bei šiuolaikiškų laivų maketų visuose aukštuose, taip pat lankstinukai, albumai ir filmai, kuriuose atsispindi pagrindinės jos raidos ir klestėjimo gairės.
Sėkmės pradžia galima laikyti 1898 metais įsteigtą liniją iš Skandinavijos į Ameriką, kurią aptarnavo tais laikais didžiausias laivas „Oscaril”. Dar viena svarbi gairė – 1964 metai, kai DFDS užsakė pastatyti iškart 14 krovininių bei 4 ro-ro laivus, kurių bendra kaina siekė 285 mln. Danijos kronų. Kompanijos laivyne tada buvo 15 keleivinių ir daugiau nei 50 krovininių laivų, kurių bendras tonažas – 213 tūkst. tonų.
Rūpinasi savo akcininkais
Šiandien kompanijos laivyne yra 65 laivai. Pernai jos apyvarta sudarė 840 mln. eurų. Savo atstovybes ji turi dvylikoje Europos šalių, nuosavus krovininius ir keleivinius terminalus – Roterdame ir Nju Kastle, Imingeme ir Esbrge, Brevike ir Kristiansande. 2003 metais įkurtuvės sostinės biure sutapo su didžiulio keleivių terminalo kone Kopenhagos centre atidarymu.
DFDS priklauso laivybos kompanijai „J.Lauritzen”. DFDS valdo 56 proc. akcijų, 19 tūkst. akcininkų turi 44 proc., investuotojai – 10 proc. Akcijų kaina nuolat didėja ir dabar sudaro 408 Danijos kronas, arba šiek tiek daugiau nei 200 litų.
Čia mėgstama pabrėžti, kad pagrindinis kompanijos uždavinys – permanentinis akcininkų gerovės kėlimas. Jiems kasmet mokami dideli dividendai. Tai pagirtina. Tik iškyla paralelė: dukterinės Lietuvos bendrovės akcininkams per 5 metus dividendų nemokėjo nė karto, nors pelno ir gavo.
Beje, pas mus smulkiųjų akcininkų liko visai nedaug – DFDS valdo jau 92 proc. DFDS LISCO akcijų. Savo akcijas jai pardavė net ir generalinis direktorius Artūras Gedgaudas. Tai buvo tarsi signalas kitiems darbuotojams. Galbūt danai skuba Lietuvos kompaniją reorganizuoti į UAB? Tai kodėl mūsų akcininkams nepasiūloma savo akcijas ne parduoti, bet pakeisti į vertybinius DFDS popierius? Tikriausiai mes jiems netapome tokie pat artimi, kaip danų akcininkai.
Visą kompaniją tvarko šešių žmonių direktorių taryba. Trys jų – DFDS darbuotojai, tarp jų yra net vienas kapitonas.
Planuose – pirmauti Šiaurės Europoje
Mes taip ir neturėjome galimybės paklausti, kodėl danams neįtiko generalinis direktorius lietuvis. O gal ten nepriimta atvirai kalbėti apie kadrų politiką?
Kai ilgametį DFDS vadovą Olę Fri išlydėjo į pensiją, daugelis, bent jau Lietuvoje, tikėjosi, kad jo vieta atiteks „DFDS Tor Line” vadovui Pederui Gelertui Pedersenui, kuris yra DFDS LISCO valdybos pirmininkas. Vis dėlto jis vadovauja stambiausiai DFDS daliai, duodančiai 71 proc. metinės apyvartos.
Tačiau šį postą užims danų kilmės „variagas” iš Amerikos Nilsas Smedegardas. Turtingieji turi savų keistenybių.
„DFDS Seaways”, atnešanti 29 proc. apyvartos, turi 6 laivus, aptarnaujančius penkias laivybos linijas. Per savaitę jie atlieka 36-39 reisus, per metus gabena 1,7 mln. keleivių ir 250 tūkstančių automobilių.
Nepaisant prabangos ir komforto kaip kruizų laineriuose, šie laivai plaukia į trumpus, vadinamuosius naktinius reisus iš Geteborgo į Nju Kaslą arba iš Esbergo į Garvičą, iš Kopenhagos į Oslą: vakare išplaukia, rytą atplaukia. Maždaug 2 tūkst. keleivių vietų turintys laivai visada pilni. Keista, tačiau bilietai į juos pigesni negu Lietuvos keltuose, dirbančiuose pagal tokį pat naktinių reisų principą, – tik 300 Danijos kronų paprastoje kajutėje, mažiau nei 150 litų. Pusryčiai kainuoja tik 10 litų. Mums paaiškino, jog taip yra todėl, kad pas mus gerokai didesnė reisų savikaina – ne tie mastai.
60 „DFDS Tor Line” ro-ro ir lo-lo laivų per savaitę atlieka 160 reisų, aptarnaudami 13 linijų tarp 14 šalių Baltijos ir Šiaurės jūrose. Gabena popierių (2 mln. t per metus), metalą (1 mln. t), automobilius (300 tūkst.) ir kt.
Abi bendrovės turi ambicingų planų: pirmauti jūros transporte Baltijos ir Šiaurės jūrose. Numatyta turėti 50 proc. savų laivų, ne senesnių nei 10 metų, ir 80 proc. keleivinių – iki 20 metų. Vienas žingsnių šia kryptimi – užsakyti statyti 6 naujos „gėlių” serijos laivus.
Beje, šiandien nuo Fletsburgo statyklos stapelių bus nuleistas paskutinis šios serijos laivas. Jie kompanijai kainavo tiek pat, kiek 18 laivų statyba 1964 metais.