Vienas iš kultūrinio turizmo plėtros programos prioritetų – kultūros paveldo objektų išsaugojimas, pritaikant juos turizmo paslaugų, susijusių su pramogomis ir poilsiu, infrastruktūrai.
„Turistas mielai gyvens kultūros paveldo objektu laikomame sename dvare įrengtame viešbutyje ir norės pajusti anų senovės laikų dvasią, arba sename malūne įrengtame restorane degustuos nacionalinį kulinarijos paveldą, tačiau greičiausiai aplenks muziejinę ekspoziciją”, – įsitikinęs G. Indrūnas.
Šalia Švėkšnos, Vilkėnų kaime jau vienuolika metų gyvuoja kultūrinio paveldo objekte 1843 m. statybos vandens malūne įrengtas privatus viešbutis bei restoranas „Vilkėnų malūnas”. Jo vadybininkas Antanas Jocys patvirtino, kad turistų „Vilkėnų malūne” netrūksta nei žiemą, o ypač vasarą.
„Daugiau priimame lietuvių, norinčių pailsėti gražioje vietoje. Savaitgaliais malūne nuolat švenčiamos vestuvės, jubiliejai. Vadinti mūsų klientus kultūriniais turistais galbūt galima, juk jie apžiūri istorinį paveldo objektą. Žinoma, galima, ir gražiai skamba”, – juokėsi pašnekovas.
Pasak A. Jocio, dauguma Vilkėnų malūne apsistojančių turistų domisi ir aplanko kultūrinius objektus Švėkšnoje – bažnyčią, dvarą, saulės laikrodžiu ir skulptūromis puoštą parką, kuris įtrauktas į nacionalinį „Sodų bei parkų” kelią.
Kultūros vertybių departamento duomenimis Lietuvoje yra daugiau kaip 10 tūkst. įvairių paveldo objektų. Patrauklūs turistams galėtų būti 350-400, o užsienio turistus domintų tik apie 110 paveldo objektų. G. Indrūno teigimu šiuo metu kultūros turizmo reikmėms iš viso panaudojama 100-150 paveldo objektų.
„Didžiausia bėda, kad apie juos trūksta informacijos, reklamos. Nepatraukliais turistui juos daro blogas privažiavimas, elementarios infrastruktūros trūkumas. Viskam reikalingos investicijos, ypač didelės, norint pritaikyti turizmo reikmėms apleistus, apgriuvusius kultūros ir istorijos paveldo objektus”, – iškėlė pagrindines problemas Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjas.
Pašnekovo teigimu, keliolikos milijonų litų iš Kultūros vertybių saugos departamento specialiųjų lėšų vos užtenka avarinei paveldo objektų būklei panaikinti.
PHARE lėšos – žaidimų aikštelėms
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą kultūrinio turizmo objektai gali pretenduoti į ES struktūrinių fondų paramą. Valstybiniai ar Savivaldybėms pavaldūs kultūrinio turizmo objektai gali teikti paraiškas per juos administruojančias institucijas. O privatūs kultūrinio turizmo objektai remiami per verslo paramos priemonę ir yra priversti konkuruoti su kitų sričių verslo projektais be jokios pirmumo teisės.
Šiuo metu svarstoma apie 70 paraiškų dėl paramos kultūrinio turizmo objektų projektams. G. Indrūno manymu, Lietuvos kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmo infrastruktūrai – tik prasidėjęs procesas.
Vienas iš jo dalyvių, jau gavusių finansinę paramą pagal PHARE projektą – Kretingos muziejus. Kretingos muziejaus Turizmo informacijos skyriaus vadovė Jurgita Paulauskienė pasakojo, jog jau rugsėjo mėnesį prie muziejaus esančioje 23 hektarų parko teritorijoje prie buvusio vandens malūno, ir prie astronominio kalendoriaus bus įrengtos žemaitiško pobūdžio, medžio meistrų sukurtos vaikų žaidimų aikštelės.
Akmenos upe nusidrieks vandens turizmo valtimis ir vandens dviračiais trasa, bus įrengtos trys prieplaukos prie žaidimų aikštelės, prie buvusio miesto malūno, ir prie sodybos „Vienkiemis”. Taigi plaukiant upe bus matyti visa senoji Kretinga.
„Esam pateikę dar vieną didelį projektą dėl finansavimo. Jei pavyks jį įgyvendinti, bus restauruoti ir kultūriniam turizmui pritaikyti dar šeši paminkliniai pastatai”, – dėstė savo užmojus kretingiškė.
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorės D. Buivydienės teigimu, šiame rajone esantys paveldo objektai tik rengiami turistų lankymui, t.y. restauruojami, remontuojami, fotografuojami ir aprašomi pastatai, tvarkomas privažiavimas prie jų. „Šiuo metu vykdoma Vėžaičių dvaro vartų restauracija šį sezoną užbaigs šio gražaus kultūrinio paveldo ansamblio tvarkymo darbus”, – džiaugėsi pašnekovė.
Maršrutai – nežinomi
Kultūrinio turizmo plėtros ateitis ypač siejama su regioninių turizmo centrų formavimu, esamų tarptautinių bei nacionalinių kultūrinio turizmo kelių infrastruktūros gerinimu bei naujų maršrutų kūrimu.
Šiuo metu Lietuva dalyvauja tarptautiniuose kultūrinio turizmo projektuose: „Baroko kelias”, „Vienuolynų kelias”, „Gintaro kelias”, „Kulinarinis paveldas”, „Hanzos kelias”, „Parkai ir sodai”, nacionaliniai kultūrinio turizmo maršrutai eina senuoju kuršių keliu, pro Panemunės pilis ir kt.
Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centras lankytojams siūlo Panemunės pilių maršrutą bei Klaipėdos, Liepojos ir Venspilio turizmo centrų sudarytą „Baltijos kelią”, apimantį šių miestų lankytinus objektus.
„Žmonės domisi mūsų sudarytu maršrutu. Informaciją apie jį suteikia visų trijų miestų informacijos centrai. Tačiau patikrinti, kiek žmonės informacija pasinaudoja, praktiškai neįmanoma, nes šie keliai skirti individualiems turistams”, – aiškino R. Savickienė.
Kuršių pėdomis kulkoms zvimbiant
Paklausta apie vieną iš per Klaipėdą einančių turistinių traktų „Kuršių kelias” R. Savickienė atsiduso: „Geriau nekalbėkim. Aš nežinau, kas jį darė. Mūsų centrui to kelio niekas nepristatė, mes neturėjome jokios informacijos apie jį. Tačiau žinau, kad informacinių jo stendų būklė – labai bloga. Kas trečias stendas suniokotas”.
Klaipėdos rajono turizmo ir kultūros centro direktorė D. Buivydienė aiškino, jog jos vadovaujamos įstaigos inicijuotą „Kuršių kelią” turi prižiūrėti Kretingalės, Priekulės, Klaipėdos rajono savivaldybės, kiekviena – jai priklausančią atkarpą.
„Informacinių lankstinukų apie šį kelią buvo išleista labai nedaug ir jie išdalinti per pirmuosius metus. Mes pagaminome vienkartinius lankstukus ant spalvoto popieriaus. Iniciatyvą dėl informacijos sklaidos galėtų parodyti ir Klaipėdos bei Palangos turizmo informacijos centrai, kurie yra šio projekto partneriai”, – sakė D. Buivydienė.
Aiškumo dėlei informuojame, jog Vakarų Lietuvos turistinis traktas „Kuršių kelias” skirtas plėtoti pažintinį turizmą dviračiais ir automobiliais Klaipėdos apskrityje. Nuo Lietuvos ir Latvijos pasienio keliaujant į pietus iki Senosios Minijos deltos galima aplankyti 27 aikšteles, kurios atspindi Vakarų Lietuvos istoriją, papročius ir gamtą. Bendras trasos ilgis 103 km. Pavadinimas „Kuršių kelias” siejamas su kadaise pajūrio žemėse nuo Ventės Rago iki Rygos įlankos gyvenusia galinga baltų gentimi kuršiais. Tokia oficiali informacija apie šį traktą, kurią galima rasti internete www.vakarulietuva.lt
Neoficialiais duomenimis „Kuršių kelias” skirtas ekstremalių pojūčių mėgėjams. Vandalams nuniokojus informacinius jo stendus, trasoje galima pasiklysti. Keliautojų laukia itin nepatogus ir pavojingas pravažiavimas per Klaipėdos miestą ir Karklę, ir ypač „smagus” pasivažinėjimas atkarpa, kertančia Kairių poligono šaudymo apsauginę zoną.
Kultūros ministerijoje šį mėnesį sudaryta tarpinstitucinė koordinacinė komisija, rengsianti naujo kultūrinio turizmo maršruto „Didžiojo Nemuno kelio” gaires. Pasak kultūros ministro patarėjo regiono kultūros plėtros klausimams Virgio Šmigelsko, ateityje numatoma atkreipti dėmesį į kultūrinio turizmo maršrutus prie Aukštaitijos ežerų, Elektrėnų apylinkėse, Rietavo-Plungės-Telšių-Varnių rate, Kretingos-Skuodo-Mosėdžio apylinkėse.
Taigi užmojai platūs, tačiau turizmo specialistai net neturi realios informacijos, ar šie keliai iš tiesų skatina kultūrinį turizmą, kiek žmonių keliauja, vadovaudamiesi šiais maršrutais.
Kyla klausimas, ar verta kurti naujus turistinius maršrutus, jei nesirūpinama jau įrengtų kelių priežiūra ir reklama.