Vakar Vilniuje susirinkę teisėjai išrinko naują Teisėjų tarybą, kuri ketina gerinti pašlijusį teismų įvaizdį
Į teisėjų visuotinį susirinkimą Vilniaus kongresų rūmuose vakar suvažiavo daugiau kaip 700 teisėjų iš visos Lietuvos. Jie ne tik išsirinko naująją Teisėjų tarybą, bet ir priėmė teisėjų etikos taisykles pakeitusį Teisėjų etikos kodeksą.
Prezidentas nusivylęs
Į susirinkimą atvykusius teisėjus pasitiko piketuotojų minia su plakatais rankose. Teismų sprendimais nepatenkinti žmonės ragino ne tik išvalyti teisėjų korpusą, bet ir išrinkti naująją Teisėjų tarybą, netgi surengti teisėjų rinkimus. Į visuotinį susirinkimą atvykęs prezidentas Valdas Adamkus piketuotojų paklaustas, ką mano apie teismus, į kalbas su žmonėmis nesileido ir tepasakė: „Tą patį, ką ir jūs”.
Kreipdamasis į teisėjus Adamkus pažymėjo, kad teisminės valdžios paskirtis valstybėje yra užtikrinti teisės viešpatavimą, konstitucinės santvarkos stabilumą, žmogaus teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Atkreipęs dėmesį į visuomenės nepasitikėjimą teismais, šalies vadovas akcentavo būtinybę ieškoti kelių, leisiančių realizuoti teisingumą ir teisėtumą kaip neatsiejamas, pamatines kiekvienos demokratinės valstybės vertybes.
Lojalumas valstybei
Seimo pirmininko Viktoro Muntiano kalba nustebino daugelį teisėjų forumo dalyvių. Nesikuklindamas politikas ėmė aiškinti, kokius sprendimus teisėjai turėtų priimti. Parlamento vadovas piktinosi Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui. Kritiką išgirdę teisėjai ėmė bruzdėti, tarpusavyje piktintis Muntiano daromu spaudimu. Tačiau politikas nesustojo – priminė seną istoriją, kai Kauno teisėjas Kęstutis Petkevičius gynė sovietinės valdžios kolaborantą. Tiesa, vėliau šio teisėjo sprendimas buvo panaikintas, o Petkevičius atsistatydino. „Ar yra garantija, kad teisėjų etikos kodekse numatyta taisyklė, jog teisėjai turi būti lojalūs valstybei, taps instrumentu?” – teisėjų klausė Muntianas.
„Stichinė nelaimė”
Didžiausias šurmulys salėje kilo, kai Muntianas ėmė komentuoti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuriuo išaiškinta, jog daugelis Teismų įstatymo normų prieštarauja Konstitucijai.
„Šį nutarimą galima laikyti stichine nelaime”, – pareiškė Seimo pirmininkas. Teisėjai neišlaikė – suvažiavimui pirmininkavusiam Apeliacinio teismo pirmininkui Vytui Miliui teko raminti įsisiautėjusius Temidės tarnus.
„Košmaras, ką jis kalba?” – tarpusavyje piktinosi teisėjai. Daugelis stebėjosi, kad politikas išdrįso ne tik daryti teisėjams spaudimą, o iš KT nutarimo tiesiog išsityčiojo. Beje, Muntiano kalbą teisėjai komentavo visą dieną.
Dėl krintančio pasitikėjimo teismais kritikos teisėjams pažėrė ir kiti susirinkime dalyvavę politikai. Buvęs Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo pirmininkas, dabartinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pripažino, kad reikia pertvarkyti teismų sistemą. „Paradoksas, tačiau teisėjai nenori ar net bijo pasisakyti, kad yra teisėjai”, – stebėjosi jis.
Žmonės reikalauja aiškumo
Laikinajai Teisėjų tarybai mėnesį vadovavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius pripažino, kad teismai ne visada įtikimai sugeba paaiškinti priimtus sprendimus. „Laikai, kai teismai galėjo kalbėti per skelbimus, baigėsi, – sakė Valančius. – Bylose dalyvaujantys žmonės reikalauja aiškių sprendimų. Pastarųjų metų tendencija, kai teismai yra dėmesio centre, išliks ir ateityje. Visuomenė laukia sąžiningų, teisingų ir aiškių sprendimų”.
Valančius pabrėžė, kad teismų sistema tampa nepatraukli teisininkams – vis dažniau kvalifikuoti teisėjai keičia mantiją į advokato kėdę. „Kodėl? Teisėjo atlyginimas prilygsta nekvalifikuoto statybininko algai”.
Sieks atgauti pasitikėjimą
Visuotiniame susirinkime teisėjams teko išsirinkti naują Teisėjų tarybą. Nuo šiol ją sudarys, kaip išaiškino KT, tik teisėjai. Pagal pareigas be rinkimų į tarybą pateko Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius (beje, nors buvusiai Teismų tarybai vadovavo ketverius metus, vakar jis kolegoms atsisakė pasakyti kalbą), Apeliacinio teismo pirmininkas Milius ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Valančius.
Į tarybą teisėjai taip pat išrinko Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkę Laimą Garnelienę, AT teisėjus Egidijų Bieliūną, Praną Kuconį ir Algį Norkūną, Klaipėdos apygardos teismo teisėją Remigijų Preikšaitį, Šiaulių apygardos teismo pirmininką Boleslovą Kalainį, Kauno apygardos teismo teisėją Algimantą Smolską, Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską, Kauno apygardos administracinio teismo teisėją Gintarą Čekanauską, Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismo pirmininką Pavelą Borkovskį ir Zarasų rajono apylinkės teismo pirmininkę Nijolę Stepanavičienę. Išrinkti septyni nariai dirbo ir ankstesnėje taryboje. Pasak Valančiaus, pagrindinis naujosios tarybos uždavinys – atgauti visuomenės pasitikėjimą. Beje, jis ir Klišauskas per kilusį Biržų teismo pirmininko skandalą lankėsi pas prezidentą ir pranešė, jog buvęs Teismų tarybos pirmininkas Vytautas Greičius jiems nepateikė specialiųjų tarnybų medžiagos apie teisėjo praeitį. Šios pažymos teisėjai tikino vėliau negavę ir elektroniniu paštu. Tačiau Greičius yra įsitikinęs, kad šie teisėjai melavo.