Klaipėdos apskrities senų ir retų automobilių klubo „Diližanas” pirmininkas Rimantas Lukauskas pastebi, kad kūrybos sritys yra ne tik dailė, muzika ar literatūra, bet ir technika.
„Šiuolaikiniai automobiliai yra gana panašūs, o senoviniai įdomūs savo nestandartiškumu. Vieniems tai – noras išsiskirti, kitiems – hobis, o treti gal tiesiog mėgsta techniką. Tokių automobilių restauravimo ir remontavimo trukmė skaičiuojama ne mėnesiais, o netgi metais”, – sako R. Lukauskas.
Kuo užsiima klubas?
Jo istorija siekia XX amžiaus pradžią. Klaipėdos apskrityje toks klubas buvo įkurtas pirmasis visoje šalyje. Tais laikais nebuvo nei kelių policijos, nei kokių nors automobilių registravimo institucijų, todėl registravimu, vairuotojo pažymėjimų išdavimu bei kitais automobilių savininkams aktualiais dalykais ir rūpinosi šis klubas.
Jis aktyviai veikė ir sovietmečiu, o dabartinio pradžia buvo prieš kelerius metus vykusi Jūros šventė, kurios metu senos technikos mėgėjai pradėjo rengti parodas ir paradus. Sau ir miestui skirtų renginių stengiamės suorganizuoti kasmet. Pagrindiniai yra trys – sezono atidarymas bei uždarymas, kurių metu senų automobilių eskortas važiuoja miesto gatvėmis, ir dalyvavimas Jūros šventėje. Šiemet senovinių mašinų ekspozicija bus liepos 23-ąją Klaipėdos piliavietėje. Tikimės, kad bus svečių ir iš Kauno, Šiaulių, Mažeikių. Žinoma, organizuojame ir kitų, spontaniškesnių renginių.
Kokiais automobiliais didžiuojasi klubas?
Mašinos yra senos ir retos, kokių mieste kasdien tikrai nepamatysi – pagamintos 1934-1970 metais. Turime 1938-ųjų laidos „Opel Admiral”, puikiai restauruotą volgą – GAZ-21, seną karo metų pabaigos sovietinį visureigį GAZ-67. Aš pats turiu 1974 metų gamybos trabantą, įdomų tuo, kad iš jo padarytas kabrioletas.
Kaip kilo mintis įsigyti tokį automobilį?
Kai Jūros šventės metu vyko senovinių kabrioletų paradas, nuėjau pažiūrėti ir labai patiko. Nusipirkti įspūdingai mašinai reikėtų daug pinigų, todėl įsigijau trabantą. Šį automobilį visi prisimena kaip demokratinės Vokietijos stebuklą. Tai pigi ir paprasta mašina. Kai susijungė Vokietija, jas vos ne veltui dalijo. Nusipirkęs pats jį perdariau į kabrioletą. Tiesa, padėjo ir draugai – dugną pavirino, perdažė, ir detalių prašiau, kad paieškotų. Kitąmet jau dalyvavau su juo Jūros šventėje. Važinėju iki šiol – trabanto pakeitimai yra oficialiai įregistruoti, techninę apžiūrą jis taip pat praeina kaip ir visi kiti.
Senų automobilių remontas tikriausiai atima ne tik daug laiko, bet ir lėšų?
Automobilių restauravimas ir kolekcionavimas yra neapsakomai brangus dalykas laiko, jėgų, kantrybės ir lėšų atžvilgiu. Restauruojant automobilį reikia dėti originalias dalis – būtent tų metų ir to gamintojo. Populiarūs yra turgūs Latvijoje ir Lenkijoje, kur galima įsigyti tokių detalių. Jomis keičiamasi ir įvairių renginių, sąskrydžių metu, specialus turgelis organizuojamas Karklėje. Šiemet jis vyks Jūros šventės sekmadienio rytą. O specialių senos technikos dirbtuvių Klaipėdoje nėra. Dažniausiai senoviniai automobiliai remontuojami savo garaže. Padaryti ką nors sudėtinga gali užtrukti net kelerius metus.
Kaip jūsų klubo narių automobilius gatvėje pamatę reaguoja praeiviai?
Jie žiūri, šypsosi, ploja, baikeriai mojuoja rankomis… Kai žmonės mato mus ir šypsosi, džiaugiamės ir mes patys. Norisi, kad jaunimas pamatytų, kokia yra sena technika ir įvertintų tai kaip kūrybą. Žinoma, daugiausiai po miestą važinėjame nuo savo sezono atidarymo iki uždarymo. Žiemą senų automobilių lyg ir nesimato – garažuose stovi. Paprastai kiekvienas, turintis seną, retą automobilį vairuoja ir kokį kitokį.
Kuo važinėjate jūs?
Labai senu opeliu. Juokauju, kad tai – pilnametė mašina, nes jau turi aštuoniolika. Juk visame pasaulyje yra taip, kad nuo žmogaus pajamų priklauso, ką jis vairuoja. Jei galėčiau sau leisti, norėčiau važinėti jaguaru.
Kas svarbiausia renkantis automobilį?
Renkamės įvertindami viską, nors pirmumą kiekvienas žmogus teikia skirtingiems dalykams – vienam dizainas, o kitam gal „kubatūra”. Pastebiu, kad jaunimas mėgsta galingus automobilius, kartais gal net neskoningą dizainą – pasidaro kokį nors „tiuningą”. Kiekvienam savo.
Tikriausiai domitės automobilių istorija ir naujovėmis?
Senelis Henris Fordas, kai žurnalistai jo paklausė, kokios spalvos bus automobilis, atsakė – rinkitės kokią norite, bet kad būtų juoda (XX a. pradžioje pradėti gaminti „Ford T” gamybos pagreitinimo sumetimais buvo dažomi tik juoda spalva, nes toks lakas greičiausiai džiūdavo. – Aut. past.).
Senų automobilių istorija, jų tobulėjimas, visa tai, kaip keitėsi gamyklos, be abejonės, yra labai įdomu, bet šioje srityje nesu didelis eruditas – tam reikia daug laiko. Automobilių naujienas irgi ne visada spėju sekti. Beje, turiu techninį išsilavinimą, dirbu taip pat su transportu susijusioje srityje, taigi darbas ir laisvalaikis vienas kitam neprieštarauja.
Dauguma automobilių mėgėjų domisi ir jų sportu.
Kartais stebiu vadinamąsias automobilių bulių kautynes. Paima seną automobilį, aptvarko, ir trankosi stadione. Įdomu. Raliu domiuosi tik kaip žiūrovas, stengiuosi nepraleisti „Formulės-1”, bet nėra taip, kad viską matau ir viską žiūriu.
Giedrė Norvilaitė
jega tipo
je
bb
vr
😀