Abiturientai nori prisiteisti po 50 tūkstančių litų

Grupė vilniečių dvyliktokų, nutarusių ginti savo pažeistas teises, tebelaukia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo

Vilniaus mokyklų abiturientų grupė, pasipiktinusi, kad reikia perlaikyti lietuvių kalbos egzamino testą, Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra įteikusi skundus su reikalavimais atlyginti neturtinę žalą, padarytą paviešinus egzaminų užduotis ir dėl to anuliavus egzamino rezultatus. Ieškinių teismas neatmetė, bet bylos bus nagrinėjamos ne anksčiau kaip rudenį.

Skundus įteikė 19 dvyliktokų

Moksleivių interesams atstovaujančios Advokatų profesinės bendrijos „Kelpšas, Stančikas ir partneriai” advokatas Žilvinas Mišeikis patvirtino, kad iš Vilniaus apygardos teismo jokios oficialios informacijos dėl galimo bylos nagrinėjimo kol kas negauta. „Tačiau faktas, kad teismas skundo neatmetė, byloja apie precedento svarbą, moksleiviai gali tikėtis, jog byla galbūt bus išnagrinėta jų naudai”, – „Kauno dienai” sakė Ž.Mišeikis. Jo teigimu, jei teismas konstatuos, kad švietimo institucijos, reikalavusios perlaikyti egzaminą, yra neteisios, abiturientams tai bus ir moralinė satisfakcija.

Kaip redakciją informavo Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė -Baltaduonė, teismas yra gavęs 19 skundų, kuriais abiturientai skundžia Švietimo ir mokslo ministeriją bei Nacionalinį egzaminų centrą dėl lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino slaptos medžiagos paviešinimo iki egzamino pabaigos. Abiturientai prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės po 50 tūkstančių litų kiekvienam neturtinės žalos.

Teisėjų kolegijos dar nepaskirtos

„Kadangi Vilniaus administraciniam teismui iškilo abejonių dėl šių skundų rūšinio teismingumo, t.y. bendros kompetencijos, ar administracinis teismas turi nagrinėti bylas, kuriose vienas iš nurodytų atsakovų – Nacionalinis egzaminų centras – nėra laikomas viešojo administravimo subjektu, buvo kreiptasi į Specialią teisėjų kolegiją”, – rašoma redakcijai atsiųstame paaiškinime. Kolegija nustatė, kad šios bylos turi būti nagrinėjamos administraciniame teisme. Atstovės spaudai teigimu, kol kas šioms byloms nagrinėti dar nepaskirtos teisėjų kolegijos. Abiturientų skundai turėtų būti nagrinėjami rudenį.

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidento Igno Dučinsko teigimu, LMS nariai skirtingai vertina grupės abiturientų norą teisinėmis priemonėmis siekti neturtinės žalos atlyginimo. „Tai kiekvieno privatus reikalas. Vieniems tai atrodo nepriimtina, kitiems – tinkamiausias būdas apginti savo pažeistas teises”, – mano LMS prezidentas. Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Justas Plantis, šiemet, beje, taip pat baigiantis mokyklą, įsitikinęs, kad egzamino perlaikymas papiktino ne visus dvyliktokus ir jų vardu kalbėti esą nereikėtų. „Tie, kurie kreipėsi į teismą, turėjo teisę tai daryti. Teismas išaiškins, kas teisus”, – sakė LMP lyderis.

STT tyrimo nebaigė

Lietuvių kalbos egzamino užduočių paviešinimo bei prekybos jomis faktą tirianti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kaip teigė jos atstovas spaudai Bernardas Gailius, kol kas įtarimų nepareiškė nė vienam asmeniui. „Tai sudėtingas tyrimas, jis atliekamas visoje Lietuvoje. Tiriamos įvairios užduočių nutekėjimo ir galimo prekiavimo jomis versijos, tad procesas gali užtrukti. Apklausiama daug žmonių, galėjusių piktnaudžiauti tarnybine padėtimi”, – sakė STT atstovas spaudai. Kol kas neaišku ir tai, ar iš savo posto pasitrauks Nacionalinio egzaminų centro direktorius Vidmantas Jurgaitis. Jo teigimu, dabar svarbiausia, kad kuo sėkmingiau baigtųsi brandos egzaminų sesija, o apsispręsti padės STT tyrimo rezultatai.