Miesto socialliberalai vienas po kito tampa baikeriais. Neseniai ant galingų motociklų sėdo partijos skyriaus pirmininkas Visvaldas Matkevičius ir jo draugas miesto tarybos narys Vidas Balakauskas.
Šia liga socialliberalus užkrėtė žinomas Panevėžio baikeris Kęstutis Meška. Tai pačiai partijai priklausantis verslininkas dar prieš pusantrų metų ėmė kolegas įtikinėti, kad rimti vyrai privalo turėti motociklus.
Iš pradžių atrodžiusi juokinga, ši mintis palaipsniui ėmė neduoti ramybės ir V.Matkevičiui, ir V.Balakauskui.
Motociklas – tarsi nauja meilė
V.Matkevičius šią vasarą jaučiasi taip, tarsi būtų įsimylėjęs iš naujo. Pasakodamas apie ypatingus ir iki šiol nepatirtus jausmus keliantį susižavėjimo objektą, 41 metų vyras kalba spindinčiomis akimis ir nerinkdamas žodžių.
Tačiau dėl šios naujos meilės visiškai rami politiko žmona Edita. Visą savo laisvalaikį ir energiją jos sutuoktinis skiria ne kitai moteriai, o motociklui „Yamaha”. Jai labiau rūpi vyro saugumas, kai šis, apžergęs „čioperį”, iškriokia iš kiemo miesto link.
V.Matkevičius mano, kad šios rūšies motociklas pritaikytas vyresnio amžiaus žmonėms. Bet to, jis padėjo įsitikinti, jog motociklas sugrąžina į jaunystę.
Prieš moteris buvo bejėgis
Turėti motociklą – sena V.Matkevičiaus svajonė. Studijų metais jis važiuodavo užsidirbti į Sibiro statybas ir gautų pinigų pakako, kad galėtų grįžęs įsigyti rusišką motociklą „Jawa” arba „Iž”, kurie kaitino kraują jau tuomet.
Tačiau V.Matkevičiui teko pirkti automobilį „Zaporožiec”, nes prieš motociklą protestavo motina, būsimoji žmona bei anyta.
„Jos, matyt, manė, kad įsigijęs motociklą taip lėksiu, kad jau kitą dieną užsimušiu”, – pasakojo paklusęs trims savo moterims vyras.
Dabar V.Matkevičius jaučiasi patenkintas pagaliau pasiekęs tikslą. Paklaustas apie svajonių motociklą, politikas nusijuokė, kad dabar visų svajonė – kada nors įsigyti legendinį „Harley Davidson”.
Pamato duobes ir nevalytas gatves
Kriokiančiu galingu motociklu lėkdamas Panevėžio gatvėmis, savivaldybės administracijos direktorius V.Matkevičius ne tik atsikrato per darbo dieną susikaupusios įtampos, bet ir savo akimis pamato trūkumus, už kuriuos atsakingi jam pavaldūs skyriai, – vienur gatvės itin duobėtos, kitur dar po žiemos nenuvalytas smėlis.
Baikerių žargonu vadinamam V.Matkevičiaus „čioperiui” – tik treji metai, jis galingas ir išblizgintas taip, tarsi detalės būtų ne nikeliuotos, bet veidrodinės.
V.Matkevičius po darbo ir savaitgaliais daug laiko praleidžia savo naujo namo kieme bei garaže, puoselėdamas svajonių pirkinį.
Nors pradedantysis baikeris neseniai išlaikė motociklininko teises ir puikiai suvaldo savo 350 kilogramų sveriantį plieninį žirgą, pats pripažįsta, kad dar turės pasisemti patirties juo važinėdamas vis ilgesniais atstumais.
Prieš pusantro mėnesio įsigytas motociklas kol kas daugiau laiko būna garaže nei kelyje, nes iki šiol jį teko daug remontuoti.
Laikosi baikerių tradicijų
Daugelis sumaniusių pirkti ar parduoti motociklą žmonių dabar dažniausiai rinką tiria naudodamiesi internetu. Vis daugiau transporto priemonių tokiu būdu nuperkama JAV ir atplukdoma į Lietuvą. Panevėžio politikų pirkiniai taip pat atkeliavo iš užjūrio.
„Baikeriai laikosi tradicijos nepirkti sudaužyto motociklo, kai avarijoje yra žuvęs žmogus. Mūsų reikalavimas taip pat buvo toks, nors įsigijome visiškai sulamdytą techniką”, – apie savo ir kolegos V.Balakausko pirkinius kalbėjo V.Matkevičius.
Jis teigė už atplukdytą sudaužytą trejų metų motociklą temokėjęs vos tris tūkstančius litų. Tačiau transporto priemonės remontui, pakeitimams, detalėms prireikė maždaug keturiskart tiek. Teko parduoti savo automobilį ir investuoti pinigus į naują pirkinį.
Šis darbas buvo patikėtas geram meistrui, šis atkūrė „Yamaha” ne tik techniškai, bet ir suteikė jam puikią „čioperio” išvaizdą. Šeimininko teigimu, naujas toks motociklas būtų atsiėjęs tiek, kiek apynaujis automobilis – apie 30 tūkstančių litų.
Bijojo, kad nepamatytų fotografai
„Seniai buvau patyręs tokį gėdos jausmą, kokį jaučiau laikydamas motociklininko egzaminus. Tikėjausi, kad viskas bus greičiau ir paprasčiau, tačiau teko gerokai paprakaituoti”, – dabar jau juokdamasis pradedančio motociklininko vargus pasakojo V.Matkevičius.
Per savivaldybės pietų pertrauką kostiumuotas bei ryšintis kaklaraištį tarnautojas nuvyko į miesto pakraštyje esančią „Regitrą” laikyti vairavimo egzamino.
Kaip administracijos vadovui, jam buvo pritaikyta vienintelė privilegija: egzaminuotojas jam nepakišo kokio nors „minskelio”, bet pasiūlė sėsti ant kadaise išsvajotos „Jawa” markės motociklo.
Stambaus sudėjimo ir aukšto ūgio V.Matkevičiui teko ant kostiumo apsirengti ryškios salotinės spalvos liemenę su didele „M” raide bei užsimaukšlinti, jo paties teigimu, „kažkokį idiotišką šalmą-skafandrą su įmontuota specialia ausine”.
Su šia visai nebaikeriška amunicija direktorius sėdo vykdyti instruktoriaus užduočių. Pasak jo, nuo šio vaizdelio negalėjo atitraukti akių ne tik vairavimo egzaminus laikę mokiniai, bet ir visi aplinkiniai.
Apžergęs „Jawa” savivaldybės administracijos direktorius pajudėjo iš vietos, o vos už kelių metrų važiuojantis egzaminuotojas diktavo, kokį manevrą mokinys turi išraityti.
Tuomet V.Matkevičių kamavo mintys apie tai, kad tik nebūtų tokiu būdu genamas į miestą arba iš kur nors neišnertų paparacai.
Pavaldiniai neatpažįsta vadovo
Įsigijęs motociklą V.Matkevičius suprato, kad važiavimas juo labai skiriasi nuo važiavimo automobiliu. Pasak jo, sėdėdamas mašinoje vairuotojas galvoja apie save, o laikydamas rankose motociklo vairą galvoja apie kitus: ar neatsiras nenumatyta kliūtis, ar saugiai pralenks eismo dalyvius.
V.Matkevičius miesto gatvėmis jau yra nuvažiavęs per 600 kilometrų, tačiau tolimesnėms kelionėms kol kas nesiryžta – reikia įgyti daugiau patirties.
Dėvėdamas juodus baikerio drabužius, šalmą arba skarelę bei metalu puoštą atributiką, direktorius jau ne kartą nustebino pažįstamus bei pavaldinius. Tačiau niekas jo neatpažįsta, kol nenusiima šalmo ir tamsių akinių.
Prie baikeriškos aprangos V.Matkevičius dabar derina ir kitus aksesuarus, kai kuriuos jų gauna dovanų. Iš komandiruotės Kinijoje jis parsivežė militaristinio stiliaus skarelę, o draugai ir pažįstami iš kelionių parveža panašių smulkmenų.
V.Matkevičius įsitikinęs, kad pajusti vėją ir nugalėti jo pasipriešinimą – ypatingas pojūtis, padedantis atsiriboti nuo rūpesčių ir įtemptų minčių. Jau yra keletas motociklais važinėjančių bendraminčių ir „Rotary” klube, į kurį politikas buvo priimtas šį pavasarį.
Žinomi miesto politikai, verslininkai svajoja sudaryti baikerių koloną ir patraukti į Skandinaviją, kurios keliuose vasarą gali sutikti daugybę motociklininkų.
Aukštaūgiui netinka standartai
Miesto tarybos socialliberalas 41 metų V.Balakauskas baikeriško gyvenimo būdo stažą taip pat pradėjo skaičiuoti tik šį sezoną.
Įsigijęs iš Amerikos atplukdytą bei po avarijos suremontuotą motociklą „Yamaha”, bendrovės „Vaiglus” vadovas V.Balakauskas juo nuvažiavo jau per tris tūkstančius kilometrų.
„Šis motociklas ypatingas, tai kažkas tarp „britvos” ir „čioperio”. Jis galingas ir patogus, tik šiek tiek nepritaikytas mano ūgiui. Teko nuimti ir perdaryti pedalus, kad galėčiau geriau pasidėti kojas”, – sakė 195 centimetrų ūgio V.Balakauskas.
Aukštaūgis baikeris retai sau randa drabužių ir firminėse baikerių parduotuvėse, nors apsilankyti jose neatsispiria pagundai išvykęs į komandiruotes.
Lietuvoje, anot V.Balakausko, šių dalykų pasirinkimas kuklus, todėl daugelis reikalingų drabužių ieško kaimyninėje Latvijoje, Suomijoje, kitose šalyse arba siuvasi pas odos meistrus. Pavyzdžiui, kokybišką neperšlampamą, bet „kvėpuojančią” aprangą nuo lietaus baikeriai paprastai perka Vokietijoje.
Neseniai komandiruotėn nuvykęs į Sankt Peterburgą, V.Balakauskas rusams padėjo išspręsti problemą, ką dar parodyti svečiui, – pats paprašęs palydėti į specializuotą baikerių atributikos parduotuvę.
Visuomet turėjęs problemų dėl aprangos ir apavo, 47-ojo dydžio avalynę avintis verslininkas teigia, kad baikerių garderobas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįvairus ir menkas, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Reikia įvairios paskirties drabužių, šalmų, aksesuarų, individualumą pabrėžiančių elementų.
Vyresni važiuoja atsargiau
V.Balakauskas mano, kad Panevėžyje formuojasi nauja baikerių atgimimo banga. Prieš aštuonerius devynerius metus įsigiję motociklus ir pirmieji nustebinę kriokiančia technika miestiečius, baikeriai dabar perka galingesnius, naujesnius motociklus. Šalia jų atsiranda vis daugiau rimtų verslininkų, kurie ima domėtis šia pramoga, tampančia laisvalaikio praleidimo forma.
Pasak verslininko ir politiko V.Balakausko, Panevėžyje jau susibūrė neblogas motociklininkų kolektyvas, turintis ir programą, ir puikių idėjų.
Baikeriai ne kartą yra dovanoję pasivažinėjimo motociklais atrakciją vaikų namų auklėtiniams, baigiantis mokslo metams vežiojo moksleivius.
Verslininkas nemano, kad kelionės motociklu pavojingesnės nei važiuojant automobiliu, tačiau nuolat pabrėžia, jog būtina važinėti tvarkingai, laikantis saugaus greičio bei atstumo.
Politikas patikino beveik niekuomet nedėvintis odinės baikerių skarelės, visuomet ant galvos dedąs šalmą, kurį pasirenka pagal tai, kokio atstumo kelionę planuoja. Anot jo, važiuojant mieste visiškai pakanka katiliuko formos šalmo, užmiestyje praverčia uždaresnis ir saugesnis šalmas.
Už nugaros – jauna mergina
Neretai lekiantį galingu 1,7 tūrio variklį turinčiu motociklu verslininką V.Balakauską aplinkiniai pastebi su dailia jauna mergina.
Su Ineta jau kelerius metus gyvenantis verslininkas parodo jai nupirktą „čioperį” „Suzuki”, kuriuo ruošdamasis egzaminams ir pats mokėsi važinėti.
Ši mergina verslininkui sėdėjo už nugaros šiam kartu su baikeriais pasirodžius Bistrampolio festivalyje.
V.Balakauskas tik šypteli išgirdęs baikerių mėgstamą posakį: „Jeigu už mano nugaros nėra merginos, vadinasi, ji nukrito”. Jo teigimu, visuomenėje sukurtas neigiamas baikerių įvaizdis ima keistis, dauguma motociklininkų – rimti, solidūs vyrai.
V.Balakauskas jau išbandė važiavimą su grupe baikerių kolonoje, o savaitgaliais dažnai vyksta ilsėtis į Utenos rajoną.
Vienintelė kliūtis, neretai keičianti baikerių planus – gausūs vasaros lietūs, kurie asfalto dangą padaro slidžią ir klastingą.
Tuomet sunku valdyti motociklą, pavojinga jį stabdyti.
Pasakęs šiuos žodžius, V.Balakauskas prietaringai pabeldžia į medinį stalą, sau palinkėdamas sėkmingo važinėjimo.
Vilma Kairienė,
www.panrytas.lt