Prie Švedijos krantų tragediją išgyvenęs bendrovės „Senoji Baltija” laivas į Klaipėdos uostą atgabeno ne du žuvusius įgulos narius, o teršalus, kuriais tik per stebuklą mirtinai neapsinuodijo visa įgula.
Grįžtančių žvejų uoste savaitgalį laukė ne tik nelaimės prislėgti žuvusiųjų giminaičiai, bet ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Visuomenės sveikatos centro, Darbo inspekcijos specialistai.
Žvejams iš anksto informavus, kad laive vis dar teliūskuoja mirtini teršalai, uoste imtasi atsargumo priemonių.
Prisišvartavęs laivas iškart buvo aptvertas apsaugos juosta, kurios pašaliniai neturėjo teisės peržengti.
Baimintasi, kad triumuose susikaupusios pavojingos medžiagos gali sprogti nuo menkiausios kibirkšties. Tam buvo pasirengęs į uostą atvykęs priešgaisrinės apsaugos automobilio ekipažas.
Iš triumų sklido dvokas
Vos atvėrus triumų dangčius, krantinėje pasklido smarvė. Cheminės apsaugos kostiumais vilkintys ugniagesiai tragedijos vietą apžiūrėjo kvėpuodami per deguonies aparatus.
Iš triumų buvo paimta dvoką skleidusio vandens, oro mėginių. Per kelias dienas jie bus ištirti.
„Triumuose putojo tirštas, pilkšvos spalvos vanduo, vyko kažkokios cheminės reakcijos, – „Lietuvos rytui” pasakojo gelbėjimo operacijai vadovavęs ugniagesių tarnybos vadovas Gintautas Joknys. – Tokio dvoko dar neteko uostyti – panašiai smirdi pašvinkusi dvėseliena”.
Tuo tarpu Klaipėdos sveikatos centro bendrosios higienos gydytojas Stanislovas Giedraitis neabejojo, jog vandenyje pūva organinės medžiagos, išskiriančios amoniako, sieros vandenilio, metano junginius.
Paėmus mėginius laivo triumai buvo užplombuoti. Kai specialistai juos ištirs, bus sprendžiama, ką su teršalais daryti.
Bandė gelbėti vieni kitus
Vos atplaukę nelaimės prislėgti žvejai nenoriai pasakojo apie Pietų Švedijos teritoriniuose vandenyse nutikusį įvykį. Jį dabar tiria šios šalies teisėsaugininkai.
Praėjusį antradienį Karlskronos uostą palikęs lietuvių laivas per parą tikėjosi pasiekti Klaipėdą. Nelaimė įvyko šcherų zonoje, žvejai dar nebuvo išplaukę į atvirus Baltijos vandenis.
„Pastebėjęs, jog denyje nėra kelių žmonių, žvilgtelėjau į triumą ir pamačiau susmukusį 58 metų mechaniką Rimantą Karaliuką. Puoliau jo gelbėti”, – pasakojo laivo kapitonas 43 metų Remigijus Steponavičius.
Nusileidęs į triumą iškart ėmė silpti ir R.Steponavičius. Jis spėjo išvysti parkritusį žuvų dorotoją 61 metų Jurijų Nikitiną. Ji pabandę gelbėti dar du vyrai irgi gulėjo vandenyje be gyvybės ženklų.
„Nors buvau apsvaigęs, sugebėjau išsikabaroti į denį ir pasikviesti į pagalbą kitus jūrininkus. Vyrus iš triumo iškėlėme prie laivo strėlės pritvirtintais diržais”, – prisiminė kapitonas.
Per gelbėjimo operaciją apsinuodijo kapitonas ir dar vienas įgulos narys. Svirduliuodamas po triumą R.Steponavičius nusibrozdino veidą.
„Supratę, jog triumas kažkuo užterštas, skubėjome pritvirtinti diržus prie nukentėjusiųjų, po to kaip kamščiai šokdavome į denį atsikvėpti. Gelbėdami vienas kitą, visi galėjome žūti”, – pasakojo kapitonas.
Padėti suspėta ne visiems
Iš triumo išvilkti R.Karaliukas ir J.Nikitinas neatsigavo. Į nelaimės vietą sraigtasparniu atskridę medikai jiems niekuo negalėjo padėti.
Į Švedijos ligoninę nugabentas R.Steponavičius ten praleido parą.
Žuvusių žvejų palaikai į Lietuvą bus atgabenti vėliau, kai ekspertai Švedijoje nustatys tikrąsias jų mirties priežastis.
Švedai kaltinimų nepateikė
Karlskronos policija R.Steponavičiui ir įgulos nariams jokių kaltinimų nepateikė. Lietuvos laivo ir įgulos narių laisvė buvo apribota kelioms valandoms – kol iš triumo buvo imami nuodingų teršalų mėginiai.
Iškart po nelaimės švedai paskelbė, kad lietuviai apsinuodijo susikaupusiomis puvimo dujomis.
Pasklido kalbos, jog triumuose rastos krūvos pašvinkusių silkių.
Laive jokių puvėsių nebuvo
„Jokių žuvų atliekų laive nebuvo. Švedams atgabenome šviežią trijų dienų laimikį – 18 tonų brėtlingių, kuriuos iškrovėme Karlskronos centre esančiame uoste”, – tvirtino R.Steponavičius.
„Lietuvos ryto” paklaustas, iš kur laive galėjo atsirasti nuodingų teršalų, kapitonas sakė, kad brėtlingiai į krantą buvo išsiurbti su vandeniu, kuris vėl buvo supiltas atgal į triumus: „Švedai neleidžia palikti uostuose vandens su žuvų atliekomis. Siūlo jį išpilti jūroje per 12 jūrmylių nuo kranto”.
Išplaukę iš Karlskronos lietuviai tai ir norėjo padaryti. Tačiau rengdamiesi išpilti į jūrą užterštą vandenį, jie dar norėjo patikrinti, kaip veikia siurblys. Žvejai nežinojo, kad triume jų tyko mirtis.
Nelaimė – tik viename laive
Dėl blogų orų Karlskronos uoste su nešvarumais pusantros paros praleidę žvejai nemano, kad teršalai taip greitai sušvinko. Pasak jų, ten stovėjo ir kiti brėtlingius atgabenę lietuvių laivai, kuriems nieko bloga neatsitiko.
„Švedai iš bendros žuvų priėmimo talpyklės mums galėjo supilti anksčiau iš kitų laivų paimtus nešvarius skysčius. Prieš mus žuvis krovė lenkai. Gal talpyklėje buvo likę kitokių mums nežinomų priemaišų?” – ir šitokią nelaimės versiją svarstė R.Steponavičius.
Laivui stovint krante, įgula jautė negerą kvapą, bandė išvėdinti triumus, tačiau išpilti atliekų uoste, šalia Karlskronos miesto savivaldybės pastato, negalėjo.
Iš laivų sklindantis žuvų kvapas nepatinka vietiniams gyventojams ir turistams – Karlskrona, kaip ir Kuršių nerija, įtraukta į UNESCO saugomų Pasaulio kultūros vertybių paveldo sąrašą.
Kaimynams – griežtos sąlygos
Bendrovės „Senoji Baltija” vadovo Mindaugo Rimeikio teigimu, nedidelių Pietų Švedijos uostų valdytojai reikalauja, kad laimikius tenykštėms žuvų perdirbimo įmonėms pardavę užsienio šalių žvejai, išplaukdami į jūrą, išsivežtų ir žuvų atliekomis užterštą vandenį.
Tiesa, vietinėms žvejybos įmonėms Švedijoje taikomos kitokios taisyklės. Biologinės atliekos grąžinamos tik lietuvių, lenkų, latvių ir rusų laivams.
„Į kaimynus, jiems gabenančius iš jūros šviežius žuvų produktus, švedai kartais žvelgia kaip į čiukčius”, – sakė M.Rimeikis.
Bendrovės vadovas neatmetė, kad dėl mįslingos tragedijos laive „Senoji Baltija” bylinėsis su Karlskronos uosto tarnybomis ir tenykšte žuvų perdirbimo įmone.
Antrą kartą rizikavo gyvybe
Teršalus, nuo kurių du žmonės jau žuvo, iš Švedijos atgabenę žvejai pribloškė Klaipėdos uosto specialistus. Jie stebėjosi, kaip švedai jiems leido plaukti per Baltiją su mirtinu kroviniu.
„Iš Karlskronos išplaukėme su atliekomis – kaip ir anksčiau. Niekas mūsų netikrino ir nestabdė”, – pasakojo R.Steponavičius.
Žvejai norėjo atsikratyti nuodingų teršalų atviroje jūroje, tačiau to negalėjo padaryti, nes reiso metu sugedo laivo siurblys.
Žino apie gresiantį pavojų
Švedijos kriminalistai, iš pradžių kalbėję apie lietuvių laive rastas krūvas sugedusių silkių, dabar apie tai beveik neužsimena.
Žuvusių lietuvių mirties aplinkybes tiria Lundo universitetinės ligoninės medikai.
„Tokių nelaimių pasitaiko. Žvejai žino apie pavojų. Atsitiko tai, kas pasitaiko itin retai”, – įvykusią tragediją „Lietuvos rytui” šykščiai komentavo vienas Švedijos pakrančių apsaugos pareigūnas.
Pačių žvejų teigimu, panašios tragedijos Baltijoje nebūta 50 metų. Jos aplinkybes pradėjo tirti ir Klaipėdos apylinkės prokuratūra.
Draudžiama teršti Baltiją
Jei paaiškėtų, jog Lietuvos žvejai iš tikrųjų negalėjo palikti žuvų atliekų Švedijoje, buvo verčiami jas išpilti jūroje, Karlskronos ir kitų nedidelių šios šalies uostų prižiūrėtojams gresia nemalonumai.
Tarptautinės konvencijos kategoriškai draudžia teršti jūrą laivų atliekomis – jos be jokių išlygų turi būti surinktos krante.
Į juoduosius sąrašus patekusiuose netvarkinguose uostuose nerekomenduojama lankytis užsienio šalių laivams.
Gediminas Pilaitis