Vasaros vaistinė

Šiuo metu prie namų ar pievose žydi mums pažįstami vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai – mūsų fizinės ir dvasinės sveikatos šaltinis. Daugelis jų vertingi savo gydomosiomis ir profilaktinėmis savybėmis, todėl pats metas pasigaminti vaistų, kurie labai pravers subjurus orams.

Trispalvės našlaitės galia

Kukliais žiedeliais žydinčią trispalvę našlaitę iš mūsų darželių išstūmė importinės giminaitės, tačiau jos nė iš tolo negali lygintis gydomosiomis savybėmis. Beje, trispalvių našlaičių dar galima užklupti laukuose ir pamiškėse, tačiau jų gretos retėja, nes šių itin liaunų laukinių gėlyčių šaknys menkesnės nei augančių mūsų darželiuose.

Anot VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus vadovės dr. Onos Ragažinskienės, trispalvių našlaičių kuklumas, dangiška žiedų spalva ir atkaklus stiebimasis į saulę teikia jėgų ir ramybės. Iš pažiūros gležnutės gėlytės yra sukaupusios savyje daug gydomosios galios.

Jų džiovintos žaliavos (visas nupjautas augalas) užpilas (šaukštas žaliavos/stiklinė verdančio vandens) tinka ne tik susirgus viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bet ir reguliuoja medžiagų apykaitą, skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo odos ligas (egzemas, žvynelinę, dermatitus). Per dieną reikia išgerti tik vieną stiklinę šio užpilo. Beje, jis tampa nepaprasto skonio, įdėjus šaukštelį medaus. Tokią arbatą patariama vartoti porą savaičių. Gydant odos ligas reikia ruošti voneles arba vonias, tačiau bet kuriuo atveju reiktų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Gal ne visi trispalvės našlaitės augintojai žino, kad šį dekoratyvų ir kartu vaistinį augalą per jo vegetaciją galima pjauti net tris kartus ir pasiruošti reikiamą žaliavos kiekį. Viena trispalvė našlaitė, užaugusi natūraliomis sąlygomis, tesveria apie 3 g, o mūsų darželiuose auginamosios svoris padidėja dešimteriopai. Botanikos sode vienas krūmelis vidutiniškai sveria apie 50-70 g, o itin palankiais metais – net 200-300 g. Tai vienametis augalas, tačiau jis gudriai pasirūpina savo palikuonimis, naudodamas tam gamtos suteiktą „artileriją“ – subrandinęs dėžutėje sėklas, akimirksniu jas išsviedžia net pustrečio metro spinduliu. Tačiau dėl įvairių priežasčių natūralios jų augimvietės vis vien nyksta. Todėl būkime atidūs gamtoje – nelieskime šių kuklių gėlyčių, o darželiuose jas puoselėkime.

Žinomiausias vaistinis augalas

Vaistinė ramunė – labai senas augalėlis, kuris dėl puikių savybių naudojamas ir liaudies, ir tradicinėje medicinoje užpilams ir ekstraktams, kurie itin veiksmingi persišaldžius, esant skausmingoms menstruacijoms. Tai puiki priemonė sudirgintam skrandžiui nuraminti, sumažinti skausmą, skatinti prakaitavimą. Vaistinės ramunės žaliavą liaudies medicina vartoja ir tulžies išsiskyrimui skatinti.

Pasak dr. O.Ragažinskienės, ramunės žaliavos užpilai naudojami ir išoriškai – skalauti, kompresams, vonioms. Kompresai naudojami, pavyzdžiui, odos ligoms gydyti.

Vaistinės ramunės žaliava – tai jos žiedeliai, kurie džiovinami apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių, vėjo prapučiamoje vietoje. Tokiomis sąlygomis žiedeliai gali išdžiūti per tris paras. Sausa žaliava laikoma lininiuose maišeliuose, kurie dabar net ir išsiuvinėjami. Prieš vartojant reiktų pasitarti su gydytoju.

Užpilui parengti reikia šaukštelio paruoštos žaliavos, kuri užpilama karštu vandeniu. Po 15 minučių užpilas gatavas.

Naminis kalninis avinėlis

O.Ragažinskienė teigia, kad į kelionę jos šeima visuomet pasiima ežiuolės ir arnikos ekstrakto – tokie jie naudingi ir efektyvūs. Dabar žydi kalninė arnika, kuri dar vadinama kalniniu avinėliu. Šio augalo gydomosios savybės Vakarų Europoje jau buvo žinomos XI amžiuje.

Tai daugiametis žolinis augalas, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Arnikos stiebas yra apaugęs liaukiniais plaukeliais, pamatiniai lapai pailgi, išlenkti lanku. Kalninės arnikos žiedynai – oranžinės ir geltonos spalvų. Kaip vaistinė žaliava naudojami ir žiedai, ir šaknys. Vaistinėse yra etanolinės žiedynų ištraukos, vartojamos tulžies akmenligės, hepatitų, cholecistitų ir kitų kepenų ligų atvejais, o akušerijoje ir ginekologijoje – kaip kraujavimą stabdanti priemonė.

Arnikos šaknų preparatai reguliuoja širdies ir kraujagyslių veiklą. Bet kuriuo atveju prieš vartojant arnikos preparatus, reikia pasitarti su gydytoju.

Beje, kalninės arnikos žiedynų etanolinės ištraukos arba užpilai (keli šaukšteliai sausos žaliavos užpilami stikline karšto vandens ir palaikoma 15 minučių) – tai nepamainoma priemonė sumušimų, nušalimų, pūlingų žaizdų, nudegimų atvejais. „Pavilgas, pamirkytas arnikos užpile, dedamas ant sumuštos vietos. Po penkių minučių pavilgą reikia nuimti, o po pusvalandžio dėti naują. Garantuoju, kad tokiu būdu gydant sumuštą vietą, neliks nei mėlynės, nei guzo“, – tvirtino O.Ragažinskienė.

Kalninė arnika Lietuvoje – labai retas augalas, kurį auginti nėra lengva, tačiau nereikia nusiminti. Mat VDU Botanikos sode galima įsigyti šamisono arnikos sodmenų. Ši arnika labai gerai auga, o jos vaistinė žaliava turi analogišką farmakologinį poveikį kaip ir kalninė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.