Kai prispiria reikalas

Statistika byloja, kad viduti­nis žmogus per savo gyve­nimą maždaug pusmetį praleidžia tualete. Keliau­damas po pasaulį jis susi­duria su daugybe pačių įvairiausių nusilengvinti padedančių įrenginių: nuo paprasčiausios skylės betoninėje plokštėje iki kompiuterių prikimšto automato su valdymo pulteliu. Atėjus vasarai, turizmo sezonui laikas susipažinti su tualetų kultūra kitose pasaulio šalyse.

Europoje

Pastaruoju metu ES ir kitose mūsų žemyno šalyse tapo itin populiarios automatines duris turinčios kabinos. Įmetei monetą – durys atsiveria, teka vanduo, uoslę maloniai sudirgina skanūs aromatai, groja muzika. Išėjus iš tualeto, viskas ir vėl sutvarkoma automatiškai: kabiną aplieja šampūnu praskiestos vandens čiurkš­lės, ji akimirksniu išdžiovinama karšto oro srovėmis.

Kai kur Europoje sudaromos galimybės tiesiog tualete nusi­prausti po dušu, nusivalyti ir nusiblizginti batus, nusipirkti ko­jines ar papildyti prezervatyvų atsargas. Tačiau Paryžiaus (Prancūzija) spėrių reikalų vietose kažkodėl kabo užrašai, draudžiantys naudotis barzdos skutimosi peiliuku ir dantų va­lymo šepetėliu.

Anglija – tikra viešųjų tualetų lyderė. Jų rasi visur – netoli maldos namų, paminklų, muziejų. Visi britų tualetai panašūs ne­paprasta švara, o šiaip jie labai skirtingi. Skiriasi vandens nuleidimo įrenginiai, interjero įmantrybės, netgi skirtinga mu­zika juose groja.

Lankantis Italijoje, derėtų skirti užrašus ant durų „Senore” (vyrai) ir „Senori” (moterys).

Kai kuriose Vokietijos inty­miose įstaigose prie kabinų durų pritvirtintos į mokyklines labai panašios lentos, šalia jų pridėta spalvotų kreidos gabalėlių. Žo­džiu, piešk ir rašyk ant lentos kas tik į galvą šaus! (Ar ne geras pavyzdys ir Lietuvos tualetų savininkams, kurie niekaip nesuge­ba sutramdyti įžūlių nešvankybių mėgėjų?)

Ir mūsų šaly, ir prie daugumos įėjimų į tualetus Lenkijoje bei Vengrijoje sėdi budėtojai. Tačiau (skirtingai nei pas mus) mokestį jie ima ne už abstraktų apsilankymą tualete, o už konkretų veiksmą. Jei užsukai norėdamas nusiplauti rankas – mokėsi vieną kainą, jei atėjai nusišlapinti – jau kitą, na, o jeigu paknopstom atlėkei prispirtas itin didelio reikalo – tuomet ir pinigų paklosi daugiausiai. Jei ką nors atliksi kombinuotu būdu – budėtojas tau kainą irgi „sukombinuos”: teks bendrai atsiskaityti už visus veiksmus, kuriuos atlikai tualete.

Azijoje

Kuo toliau nuo Europos – tuo, kaip sakoma, įdomiau… Štai Mongolijoje kitos kultūros prašalaitį nuolat stebins ir šokiruos tie­siog pakelėse ar šalia geležinkelio bėgių be jokio gėdos jausmo savo gamtinius reikalus atliekantys čiabuviai. Tie patys vaizdai įprasti ir Indijoje. Užtat šioje šalyje visuomeninės organizacijos „Už tualetų gausą” dėka viešųjų intymiųjų įstaigų kur kas daugiau nei Mongolijoje. Maža to, indai viešuosiuose tualetuose už simbolinę kainą gali ne tik nusilengvinti, bet ir gauti vandens, muilo, kibirėlį, pasinaudoti dušu ir apsikirpti. Tai irgi minėtos organizacijos nuopelnas.

Kinijos sostinėje Pekine be vargo surasi švarių intymioms reik­mėms skirtų kabinų su visai „europietiškais” unitazais. Tailande unitazuose plaukioja rožių lapeliai, o minėtos valstybės sostinėje Bankoke daug vien gėjams skirtų neatidėliotinų reikalų kabinų. Ant jų durų paprastai nupiešta… mergina su ūsais.

Estetine prasme vargu ar kas nors gali prilygti vadinamiesiems japonų „susimąstymo kabinetams”. Kadangi Tekančios Saulės šalies žmonėms kūnas ir siela yra neatskiriami dalykai, nieko nuostabaus, jog šlapinimosi ar tuštinimosi procese japonai nieko negražaus nemato. Įprastinis tualetas Japonijoje statomas sode, tarp medžių, akmenų ir gėlių. Sėdintis ant unitazo turi galimybę gėrėtis gamta, klausytis lietaus čiurlenimo, paukščių giesmių. Teigiama, kad mažiausiai pusė japonų poetinių šedevrų sukuriama būtent tose kabinose.

Islamo pasaulyje

Kur tik lankytųsi tikras musulmonas, jis nuolat turi žinoti, kurioje pasaulio pusėje yra Meka. Islamo šalių viešbučiuose kabo rodyk­lės – pažiūrėjęs į jas Mahometo pasekėjas iškart supranta, į kurią pusę atsisukęs turėtų melstis. Atliekant gamtinius reikalus, musulmono kūnas turi būti taip pasuktas, kad Meka neatsidurtų jam tiesiai iš užpakalio arba iš priekio. Kai dažnai keičiama važiavimo kryptis (traukinyje arba lėktuve), tikintysis privalo (kiek tai leidžia jo ištvermė) susilaikyti nuo tuštinimosi.

Tikri musulmonai ne popieriumi šluostosi, o apsiplauna vandeniu. Kadangi apsiplovimas – pati natūraliausia žmogaus higienos prie­monė, Mahometo pasekėjai niekad neserga hemorojumi. Todėl ne­nustebkit, kai įėję į tualetą musulmonų šalyse unitazo dešinėje surasite lanksčią žarną su kraneliu. Kartais tiesiog iš unitazo kyšo varinis vamzdelis – atėjus tam tikram laikui iš jo ima trykšti van­duo. Jei žarnos ar vamzdelio nėra, tualete bus pastatytas plas­tikinis kaušas ir statinė su vandeniu. Atkreipsiu dėmesį į tai, jog higienos procedūras islamo išpažinėjai atlieka tiktai kaire ranka. Be to, kažkodėl vyrauja nuomonė, kad musulmonas nusišlapinti gali tik sėdėdamas. Šit dėl ko islamo šalyse pisuarą išvysi itin retai.

Nepasakytum, kad pas musulmonus išviečių yra ant kiekvieno kampo. Tačiau mečetės teritorijoje visuomet rasite tualetą su prau­sykla.

Stambulo (Turkija) ir kitų didelių miestų gatvėse greičiausiai išvysite dviejų rūšių užrašus: „European style” ir „Asian style”. Užsukęs į pastaruoju užrašu pažymėtas spėrių reikalų įstaigas atsidursite ant paprastų paprasčiausios plokštės su skyle per vidurį, o šalia puikuosis ąsotis su vandeniu…

JAV ir Australijoje

Kad ir kaip labai viena nuo kitos nutolusios Šiaurės Amerika ir Australija, tualetai šiuose žemynuose labai panašūs. Ir vienur, ir kitur unitazuo­se pritaikyta ypatinga nuplovimo konstrukcija: nešvarumai nuplau­nami iš apačios! Tatai taip neįprasta, jog dažnas europietis (tarp jų – ir šių eilučių autorius) ima ir pamano, kad tualeto įranga sugedusi. Vandens unitaze labai daug, jis fajanso ertmę užpildęs beveik sulig kraštais. Nuleidus vandenį susidaro nešvarumus į kanalizaciją nuplukdantis stiprios srovės verpetas. Netrukus į uni­tazą priteka tiek pat skysčio, kiek jo buvo ir anksčiau.

Sulaukus XXI amžiaus tualetų verslui tiesiog būtinas informacinis palaikymas. JAV jau sukurtas specialus internetinis portalas, kuris palengvina tualetų paiešką 12 didžiausių šalies miestų. Aust­ralija pirmoji visame pasaulyje parengė pikantiškų vietelių internetinį žemėlapį. Jame nurodytos ne tik maždaug 13 000 tualetų buvimo vietos, bet ir aptarnavimo kokybė jose.

Aurelijus Eriksonas