Didžiausia Lietuvoje kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovė „Žvilgsnis iš arčiau” pastebi, kad apie 30 proc. piktybiškų skolininkų vengia bendravimo su skolų išieškotojais meluodami, kad yra išvykę iš savo biuro ar Lietuvos.
Panašus kiekis – maždaug trečdalis – įsiskolinusių įmonių direktorių neatsako į telefoninius skambučius jeigu žino ar įtaria, kad skambina skolų išieškojimo bendrovių darbuotojai.
„Jeigu skambiname iš to paties numerio ne pirmą kartą, skolininkai užfiksuoja jį ir vengia atsiliepti. Po kurio laiko susisiekę iš kito telefono, kai prisistatome, pašnekovas išsisukinėja, kad yra ne biure, išvykęs ir šiuo metu negali kalbėti. Jie žada perskambinti vėliau, tačiau šio pažado piktybiškieji niekada neištesi”, – sakė „Žvilgsnis iš arčiau” Skolų išieškojimo departamento direktorius Rolandas Rakauskas.
Pasak bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau” atstovų, kas šešta Lietuvos bendrovė yra buvusi skolų išieškotojų akiratyje dėl laiku neatliktų atsiskaitymų. Tokia tendencija išlieka pastaruosius kelerius metus.
Anot R. Rakausko, meluoti, kad vadovas yra išvykęs, kartais įsiskolinusioje įmonėje nurodoma ir administratorėms. „Ne kartą teko išgirsti telefono ragelyje sekretorės ir viršininko pokalbį, kada jos prašoma nurodyti, jog direktoriaus šiuo metu darbo vietoje nėra”, – pasakojo bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau” atstovas.
Tokiems piktybiškiems išsisukinėjimams skolų išieškotojai naudoja vieną iš efektyviausių „priešnuodžių” – patys nuvyksta į skolininkų biurą.
„Bemaž 60 proc. kreditoriams skolingų juridinių asmenų tenka aplankyti asmeniškai. Tai – kur kas efektyvesnė priemonė nei skambinimas telefonu”, – sakė „Žvilgsnis iš arčiau” Skolų išieškojimo departamento direktorius.
Pasak jo, nuvykus pas skolininką daug paprasčiau galima įvertinti skolininko realią situaciją bei ieškoti ir jį, ir klientą tenkinančio susitarimo.
„Beveik 50 proc. apmokėti sąskaitas vėluojančių įmonių teisinasi, kad pačios neatgauna kreditų iš savo skolininkų. Tokia situacija ypač būdinga statybų sektoriuje. Su geranoriškai nusiteikusiomis įmonėmis sudarome skolų grąžinimo grafiką bei pasirašome jo laikytis įpareigojančius skolos vekselius”, – teigė R. Rakauskas.
Visgi, skolų išieškotojai perspėja, kad nuolaidų negalima taikyti itin piktybiškiems skolininkams – tiems, kurie į skolų išieškotojų akiratį patenka nebe pirmą kartą ir nuolat bando išsisukti melagingais pažadais.
Per metus įvertinanti daugiau nei 50 mln. litų dydžio skolų portfelį bendrovė pastebi teigiamą tendenciją, kad sparčiai populiarėja skolų prevencijos paslaugos ir kreditinės informacijos poreikis. Per tris paskutinius metus iš šių paslaugų gaunamos pajamos išaugo 3 kartus ir sudaro apie 60 proc. „Žvilgsnis iš arčiau” veiklos.