Valstiečių liaudininkų pirmininkė Kazimiera Prunskienė kartu su LVLS frakcijos Seime nariais aptarė situaciją po keturių frakcijų remto kandidato į Ministrus Pirmininkus Zigmanto Balčyčio pralaimėjimo, už jį balsuojant tik 52 Seimo nariams ir konsultavosi su visomis (išskyrus konservatorių) Seimo frakcijomis.
Valstiečių liaudininkų pirmininkės Kazimieros Prunskienės nuomone, galima tokia racionali išeitis:
– neatidėliotinai atnaujinti keturių vakar vieningai balsavusių frakcijų derybinių grupių darbą;
– atsisakyti vienos ar dviejų (socialdemokratų ar/ir konservatorių) partijų monopolio vesti derybas, laikantis principo – visi derybų partneriai lygūs;
– iš partijų vadovybių perkelti derybas į Seimo frakcijų lygmenį, pripažįstant kiekvienam Seimo nariui laisvą disponavimą mandatu, teisę būti renkamam ar skiriamam į atitinkamas institucijas;
– neskelbti galimų kandidatų į Vyriausybės vadovo ar ministrų postus, kol Seimo frakcijos nesusitars dėl politinės daugumos, turinčios ne mažiau 71 mandatą, suformavimo; tik suderinus bendradarbiavimo ir Vyriausybės formavimo principus, tartis dėl Ministro Pirmininko kandidatūros, nesuteikiant galimybės nei vienai partijai pasisavinti išankstinės teisės į šį postą;
– susitarimo faktą pranešti J.E. Prezidentui ir Seimui, kas padėtų išvengti dar vieno nesėkmingo žingsnio po socialdemokratų pralaimėjimo, bei nepasisekusių bandymų suformuoti „vaivorykštę”.
K.Prunskienės nuomone, priverstinai pasyvi daugumos partijų pozicija, stebint buvusias ir vėl galinčias atsinaujinti socialdemokratų ir konservatorių tarpusavio derybas bei jų dialogą su J. E. Prezidentu, yra neefektyvi ir nesukuria prielaidų atvirai ir skaidriai geriausių politinės daugumos variantų paieškai ir realizavimuisi.
„Esu įsitikinusi, kad galima „4+n” frakcijų susitarimo formulė, kurioje „4” – jau susitarusios centro kairės ( Socialdemokratų, Valstiečių liaudininkų, Pilietinės demokratijos, Liberalų ir centro) frakcijos, o „n” – kitos politiškai suderinamos, dėl tęstinumo ir konstruktyvių valstybės reikaluose sutariančios, frakcijos. Lietuvai reikalinga ne ciniška ir demagogišką apsistumdymą demonstruojanti Vyriausybė, ne „proveržis”, ar siaurai suprantamas „stabilumas”, bet šių ir kitų prasmingų ir reikalingų principų apjungimas ir suderinimas. Lietuvai, jos ekonominei ir socialinei kultūrinei pažangai reikia tolerancijos, kompetencijos ir iniciatyvios valdžios. Tokią ir turime suformuoti” – teigia profesorė Kazimiera Prunskienė.