Konkurencijos politika Lietuvoje yra nukreipta ne tiek naikinti tikrąsias grėsmes konkurencijai, tai yra mažinti valstybės sukurtus apribojimus, kiek modeliuoti rinkos santykius, riboti privačios nuosavybės naudojimą ir privačius susitarimus.
Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos praktika byloja, kad įmonių baudimas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kartelinių susitarimų ar susiliejimų ribojimas dažnai peržengia teisėtus rinkos dalyvių lūkesčius, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta konkurencijos teisės taikymoanalizė.
Tokia praktika, anot instituto ekspertų, silpnina rinkos ir konkurencijos pamatus.
Pasak LLRI prezidento Remigijaus Šimašiaus, konkurencijos teisė ir jos griežtas taikymas įmones dažnai stumia priimti netinkamus sprendimus: nesiplėsti, nesijungti, nenaudoti tam tikrų verslo organizavimo formų, nederinti veiksmų tarpusavyje, net kai tai yra būtina.
„Verslo sprendimai įmonėse atsiduria po didinamuoju stiklu, tačiau tikrieji apribojimai konkuruoti – valdiškos privilegijos, reguliavimai, įvairūs apribojimai, valstybės parama ir lengvatos – vis dar yra kasdienybė,” – teigė R. Šimašius.
LLRI siūlo švelninti konkurencijos teisės taisykles ir taip leisti išryškėti efektyviausiems sprendimams rinkoje bei neapkrauti verslo papildoma reguliavimo ir biurokratine našta.
Anot R. Šimašiaus, jei norima bausti, tai reikėtų įvertinti, ar konkurencijai ir vartotojams buvo padaryta žala.
Lietuvoje, ekspertų teigimu, nustatytų kartelinių susitarimų atvejai rodo, kad tai – gana neesminiai atvejai, o konkurencija ryškiausiai pasireiškia ten, kur yra mažiausiai valstybės dalyvavimo ekonomikoje, ir tai niekuo nesusiję su antikarteline valstybės veikla.
LLRI siūlo Konkurencijos įstatyme nustatyti, kad netiriami nedidelio masto karteliniai susitarimai. Siūloma įtvirtinti, kad kartelinio susitarimo buvimas turi būti įrodytas tiesioginiais įrodymais, o bausti tik už tuos kartelinius susitarimus, kurie faktiškai apribojo konkuravimo galimybes. Be to, kiekvieno kartelinio susitarimo nustatymo atveju atlikti atskirą tyrimą ir pateikti išvadas, kokios reguliacinės aplinkos sąlygos leido atsirasti ir gyvuoti karteliui.
LLRI teigimu, Lietuvoje įstatymas užsibrėžia kontroliuoti pernelyg smulkius įmonių susiliejimus Dabartinė 30 mln. litų bendros metinės apyvartos riba, kai Lietuvoje būtina gauti Konkurencijos tarybos leidimą koncentracijai, yra nepagrįstai ir nepateisinamai maža, trukdo plėtotis verslui.
Instituto ekspertai rekomenduoja remtis Airijos modeliu ir Konkurencijos įstatyme nustatyti didesnę – ne mažiau kaip 900 mln. eurų – metinės apyvartos ribą, kai yra būtina pranešti apie įmonių susijungimus.
Be to, anot LLRI, Konkurencijos įstatyme būtina įtvirtinti, kad dominuojančiai padėčiai nustatyti naudojama atitinkama rinka geografine prasme nebus laikoma teritorija, mažesnė nei Lietuvos teritorija.