Latvijos bei Estijos krepšininkai LKL čempionate ir toliau neturės legionierių statuso
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubai artimiausiu metu turės balsuoti, kiek legionierių galės atstovauti komandoms ateinančiame sezone. Į čempionato nuostatus siūloma įtraukti praėjusių metų modelį – keturi užsieniečiai plius latviai ir estai, kurie neturės svetimšalių statuso.
Praėjusiais metais latvių ir estų nelaikyti legionieriais buvo siūloma dėl to, kad vyko bendras LKL ir BBL čempionatas. Šiemet abu čempionatai vyks atskirai, todėl kai kurių klubų atstovai mano, kad dėl Lietuvos krepšinio interesų kaimynams neturėtų būti taikomos išlygos.
Klubai pritarė nuostatų pataisoms
„Kur Stepas?” – toks garsiojo krepšinio sirgaliaus Sėklos plakatas Vilniaus „Lietuvos ryto” arenoje kabės dar ilgai, nes perspektyviam snaiperiui Steponui Babrauskui, kaip ir kai kuriems kitiems jauniems žaidėjams, Lietuvoje nėra vietos.
Populiariausias argumentas – jaunimas išvažiuoja, kur daugiau moka. Tačiau ar neatsitinka taip, kad jų pinigus klubai sumoka ne patiems stipriausiems legionieriams? Toks įspūdis gali susidaryti sužinojus, kad LKL klubai ir toliau pjauna šaką, ant kurios sėdi – LKL visuotinis susirinkimas pritarė čempionato nuostatų pataisoms, pagal kurias šalies čempionate galės rungtyniauti keturi užsieniečiai plius latviai ir estai, kurie neturės svetimšalių statuso.
Akivaizdu, kad toks sprendimas gali dar labiau paskatinti klubus vietoje lietuvių pirkti pigius legionierius ir žaidėjus iš kaimyninių šalių.
Prieštaravo tik trys klubai
„Nematau jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių latviai Lietuvoje turėtų būti lietuviais. Tai – visiškai nelogiškas sprendimas, reikalingas tik vienai komandai, turinčiai du Latvijos žaidėjus”, – sakė „Žalgirio” krepšinio centro viceprezidentas Gediminas Navikauskas.
LKL generalinis direktorius Linas Gilys teigė, kad lyga gina lietuvių žaidėjų interesus, todėl savo projekte siūlė, kad komandos galėtų registruoti ne daugiau kaip keturis legionierius, neišskiriant latvių ir estų.
„Tačiau daugumos klubų pozicija visuotiniame susirinkime buvo kitokia – jie pritarė „Lietuvos ryto” pasiūlytam variantui, kuris ir buvo įtrauktas į LKL čempionato nuostatus. Už nuostatų pakeitimus LKL klubai dar turės balsuoti”, – sakė L.Gilys.
Visuotiniame susirinkime už mažesnį legionierių skaičių pasisakė tik „Žalgirio”, „Atleto” ir Kėdainių „Nevėžio” atstovai. Likusios komandos pritarė, kad Lietuvoje žaistų kuo daugiau legionierių, nors „Šiauliai”, kaip ir „Sakalai”, beveik visą laiką verčiasi tik lietuviais.
LKL posėdžiuose balsuoja klubų vadovai, tačiau jų nuomonės ne visada sutampa su jų komandų trenerių nuomone.
Pigūs žaidėjai išdarinėja cirkus
„Man atrodo nesuvokiama, kad Lietuva, krepšinio valstybė, turinti pasaulio jaunimo čempionus, perka latvius, o savi talentingi žaidėjai išvažiuoja į Belgiją ar Šveicariją, kur krepšinio lygis nėra aukštas. Negana to, latvių ar estų net užsieniečiais nelaikome. Kodėl? Juk dar netapome viena valstybe. Vešimės latvius į Lietuvą, o po to gausime nuo jų į kailį, – piktinosi Vilniaus „Sakalų” vyriausiasis treneris Linas Šalkus. – Bet tai yra mano asmeninė, o ne „Sakalų” klubo nuomonė”.
Pasak L.Šalkaus, stiprūs legionieriai yra reikalingi Eurolygoje žaidžiančioms komandoms, tačiau antrarūšiai žaidėjai neturėtų žaisti šalies krepšinio klubuose.
„Prisiperkame pigių krepšininkų, kurie išdarinėja cirkus. Geriau susigrąžintume vieną lietuvį už du pigius svetimšalius”, – kalbėjo „Sakalų” strategas.
Sprendimą lėmė bendros varžybos
Dar vienos išskirtinai lietuviškos komandos – „Šiaulių” – klubo direktorius Adomas Klimavičius neslėpė, kad šiauliečiams yra visiškai tas pats, kiek bus leista registruoti užsieniečių, o balsavimą iš dalies lemia ir tam tikri asmeniškumai.
„Balsavau už tai, kad latviai ir estai nebūtų laikomi legionieriais. Manau, tai yra teisinga, nes turime bendras varžybas. Bet ateityje turėtume daryti kitaip. Pavyzdžiui, leidžiame registruoti du užsieniečius, o kitus – už papildomą mokestį”, – kalbėjo A.Klimavičius.
Nepaisant to, kad balsavo už didelį užsienio žaidėjų skaičių, „Šiauliai” ir toliau nežada ieškoti legionierių: „Visi matėme, kiek amerikiečių turėjo „Ventspils”. Bet latvių čempionai finale pralaimi ne tik „Žalgiriui” ir „Lietuvos rytui”, bet ir „Šiauliams” bei „Nevėžiui”.
LKF vadovo žodžiai nepaveikė
Apie legionierių skaičių LKL čempionate „Kauno diena” rašė ir praėjusių metų rugsėjį. Tuomet itin griežtai dėl legionierių skaičiaus didinimo pasisakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas, praeityje garsus treneris Vladas Garastas.
„Kur prasideda nevaržoma užsienio žaidėjų invazija, ten pradeda nykti vietos krepšininkų meistriškumas. Pirmasis pavyzdys – Rusija. Pažiūrėkime, kiek rusų teliko jos garsiausiame CSKA klube ir suprasime, kodėl Rusijos nacionalinė rinktinė pastaraisiais metais neiškovoja jokių laimėjimų.
Kai lietuvių vietą stipriausiose šalies komandose užims abejotino meistriškumo svetimšaliai, pamatysime, kaip jie sužlugdys mūsų rinktinę. Stiprūs žaidėjai užauga tik stipriose komandose. Bet jeigu perspektyvaus jaunimo vietą užims pigūs kaimynai, nieko gero iš to Lietuvos krepšiniui nebus. Todėl mano nuomonė vienareikšmė – keturi užsieniečiai LKL klubuose yra per daug, o ką jau kalbėti, jeigu jų bus dar daugiau. Tai būtų tiesioginis smūgis nacionalinei rinktinei. Mes turime pasaulio jaunimo čempionus ir jeigu šios talentingos kartos nesaugosime, ji išnyks nespėjus nė apsidairyti”, – tuomet kalbėjo V.Garastas, siūlęs leisti klubams registruoti tik po du legionierius.
Tačiau daugelio LKL komandų atstovų šie V.Garasto žodžiai nepaveikė. Jų manymu, legionierių skaičius yra tik „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” problema, todėl jie ir turi išsiaiškinti. Daugeliui buvo nė motais, kad šiose komandose legionieriai užims pačių gabiausių jaunų Lietuvos krepšininkų vietas.