Politiniai nusikaltimai įrodomi sunkiai. Bulgarams taip ir nepavyko „pasodinti” Todoro Živkovo, lenkai formaliai negali pareikšti kaltinimų Wojciechui Jeruzelskiui, nekalbant jau apie tai, kad Mykolas Burokevičius deklaruoja nekaltybę ir randa sąjungininkų.
Prokurorai Bagdade vis tik pareikalavo mirties nuosprendžio Saddamui Husseinui už vieną, kaip atrodytų, neginčijamą nusikaltimą prieš irakiečių tautą – tų pačių irakiečių, kurie, kaip rodės, buvo labai nelaimingi, laukdami išvadavimo, tačiau tebėra nelaimingi ir išvaduoti.
Saddamas ir jo parankiniai, pasinaudodami prezidento kortežo užpuolimu, išskerdė didelę mažo miestelio gyventojų dalį. Gali būti, kad tai ne paskutinis lengvai įrodomas nusikaltimas.
Teoriškai viskas teisingai – Saddamo kaltėmis neabejoja net ir tie, kurie kritikuoja amerikiečius, tačiau dar visai neaišku, gaus ar negaus buvęs diktatorius aukščiausią bausmę. Ar teisėjai išdrįs padaryti, ką sakė prokuroras?
Mirties bausmė paskirta veikiau pagal vakarietiškus, o ne Vidurio Rytų standartus, todėl visai nebūtinai bus priimta regione taip, kaip tikisi JAV ar mes – Europoje. Bausmė Saddamui – tai žingsnis į šalies europeizaciją, žingsnis, beje, labai sunkus.
Islamo pasaulyje valdovai dažnai žudomi, bet ne dėl to, kad jie neteisūs. Žudomi todėl, kad kiti valdovai yra stipresni ir labiau nori valdyti. Islamo pasaulyje, skirtingai nuo euroatlantinės bendrijos, šalis yra stipri ne todėl, kad ji teisinga ir vienodai teisinga visiems, o todėl, kad nugalėjęs valdovas turi daugiau jėgos ir autoriteto negu pralaimėjęs.
Šiandien Irakas yra silpnas, nors vakarietiškai ir labai teisingas. Jo valdovai turi savo rankose teisę, tačiau neturi jėgos, įtikinančios piliečius, kad siūloma teisė yra teisinga. Saddamo egzekucija, įvykdyta kaip naujos valdžios galios aktas, verstų žmones galvoti, kad nauji laikai jau atėjo.
Egzekucija teisingumo vardan gi byloja, kad Irakas turi teisingumą, bet ne valdžią. Valdžios reikės dar ilgai laukti, nes bandymas derinti kurdų, sunitų, šiitų ir daugelio kitų interesus suvokiamas ne kaip jėgos, o veikiau silpnumo ženklas.
Tas pats, beje, galioja visame islamo ir aplinkiniame pasaulyje, kuris ne taip toli ir nuo mūsų sienų. Europietiškos teorijos bejėgės prieš Azijos praktiką.
Jungtinės Valstijos su savo sąjungininkais jau seniai nuvertė Saddamo režimą. Naivu galvoti, kad Al Qaeda rengia teroro aktus Saddamo vardu. Saddamas – pralaimėjęs ir nebereikalingas. Al Qaeda jau seniai paaukojo jį civilizacijų kare, progai pasitaikius pati nusuktų jam sprandą. Naivu tikėtis, kad Saddamo bus gedima ar jo egzekucija ką nors pakeis regiono politinėse sanklodose.
Amerika dar nerado Irako problemų sprendimų rakto, Europa nerado taip pat, tačiau ir neieškojo. Veikiau šaipėsi, kad ieško ne ten ir ne tie. Ieško teoriškai teisingai, bet praktiškai bergždžiai.
Pagal Europos ir Amerikos politologines teorijas Sovietų Sąjunga turėjo būti paskutinė blogio imperija. Praktiškai yra ne taip, kaip sako teorijos, vadinasi, kol kas – tuo blogiau teorijoms.