Tarptautinę žvejų dieną – liūdnos gaidos

Nors dar 1984-aisiais tarptautinėje žvejybos reguliavimo ir plėtojimo konferencijoje Romoje buvo nuspręsta birželio 27-ąją švęsti Tarptautinę žvejų dieną, Lietuvoje, kur žuvininkystės sektoriuje dirba apie 6 tūkstančius žmonių, šios datos minėti neskubama.

Nepaisant to, kad kai kuriuose kalendoriuose pažymėta, jog birželio 27-oji yra Tarptautinė žvejų diena, įvairiose šalyse ar jų regionuose ši data skiriasi – latviai ją mini liepos 8-ąją, Vokietijoje vos ne kiekvienas kaimas turi skirtingą datą, Lietuvoje taip pat esti nemažai painiavos, susijusios su šia diena.

Pagal kai kuriuos kalendorius, mūsų šalyje Žvejų diena minima ir lapkričio 23-iąją, o, pavyzdžiui, Lazdijų rajone ją švenčia liepos pirmą savaitgalį, Drevernoje taip pat liepos pradžioje, Juodkrantėje – liepos viduryje ir t.t.

Pasak Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus, kadangi Žvejų diena mūsų šalyje neįteisinta, tad ir minėti jos oficialiai kol kas nesirengiama.

„Tikimės, jog šiemet pagaliau išspręsim šį klausimą – departamentas rengiasi apklausti visas žvejų asociacijas, kokia data švęsti šiai dienai jiems atrodo tinkamiausia, mat kai kuriems žvejams dabar pats darbymetis. Tuomet teiksim Seimui, kad šis patvirtintų oficialią Žvejų dieną”, – sakė V. Petkus.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo direktorius Viktoras Butavičius, paklaustas ar rengiasi minėti Tarptautinę žvejų dieną, prabilo labai jau pesimistiškai. „Žmonės švenčia tuomet, kai jiems gerai, o dabar padėtis yra tikrai liūdna. Prasti įstatymai: mokesčiai, darbo sauga, laivybos taisyklės – Europoje viskas daug paprasčiau nei pas mus”, – žvejų situaciją nusakė V. Butavičius.

Kad žuvininkystės sektoriuje problemų yra, sutinka ir departamento atstovai: trūkstama lėšų laivams modernizuoti, mažos darbuotojų pajamos, nepakankamos menkių ir ne visiškai išnaudojamos mažiau vertingų žuvų kvotos.

„Šiuo metu jau yra sugauta 70 procentų menkių metinių kvotų, 29 proc. – brėtlingių, 26 proc. – strimelių. Pastarųjų dviejų rūšių nespėjama išgaudyti tiek, kiek leidžiama, na, o menkių kvotos yra per mažos. Rudenį vyksiančiose derybose bandysime išmainyti brėtlingių ir strimelių kvotas į menkių”, – sakė V. Petkus, apibendrindamas, jog pirmasis šių metų pusmetis buvo gana darbingas, įregistruotos 93 žuvų supirkėjų įmonės.