Aukštosios neuniversitetinės institucijos – kolegijos – siekia, kad jų absolventai turėtų profesinio bakalauro diplomą.
Jis padėtų nuosekliai tęsti magistrines studijas.
Šis klausimas buvo vienas svarbiausių praėjusį penktadienį Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyriuje vykusioje Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje.
Čia suvažiavo atstovai iš devyniolikos šalies kolegijų, tarp jų – šešios iš uostamiesčio.
Susitikime konstatuota, jog skirtingai nei universitetai, suteikiantys akademinį bakalaurą, iki šiol kolegijų absolventai įgyja aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą bei aukštojo mokslo diplomą, kuris neįgalina toliau nuosekliai tęsti magistrinių studijų ir siekti magistro diplomo.
Kitose šalyse baigus tiek pat kreditų apimančias studijas suteikiamas profesinis bakalauras.
Tai siekiama įgyvendinti ir Lietuvoje.
Šį mėnesį Seime buvo pristatytos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos dėl profesinio bakalauro laipsnio įvedimo.
Šis kvalifikacinis laipsnis būtų suteikiamas asmeniui, baigusiam neuniversitetinių studijų programą aukštojoje mokykloje – kolegijoje.
Pagrindiniai reikalavimai, siekiant profesinio bakalauro, yra sustiprintas praktinis mokymas bei studijų procesas, paremtas taikomaisiais mokslo tyrimais.
Pirmąkart Klaipėdos regione vykusioje šalies kolegijų direktorių konferencijoje pabrėžta, jog profesinio bakalauro įgyvendinimas padėtų sukurti vieningą Europos aukštojo mokslo erdvę.
Iki šiol Europos Sąjungos kolegijose bakalauro laipsnio neturi tik Lietuvos ir Maltos kolegijos.
Lietuvos kolegijų vadovų įsitikinimu, bakalauro laipsnio įgyvendinimas didintų mūsų šalies absolventų konkurencingumą Europos Sąjungoje, taip pat mažintų jaunų žmonių emigraciją.