Nežinomosios kapas supiltas toli nuo namų

Prieš metus žiauriai nužudyta moteris palaidota kaip nežinoma, o Kauno teisėsaugininkai tik dabar suskato nustatyti asmenybę

Po ilgai trukusios nežinios kauniečiai Elena ir Benjaminas Kaziūnai galės aplankyti savo dukros kapą. Prieš daugiau nei metus dingusi be žinios keturiasdešimt penkerių metų Audronė Špakauskienė praėjusių metų pavasarį kaip nežinoma buvo palaidota Tauragės rajone Skaudvilėje. Jos asmenybė nustatyta tik dabar, atlikus DNR tyrimus.

Skaudžią netektį išgyvenantys tėvai, sūnus nepajėgia suvokti, kodėl tyrimai nebuvo padaryti iš karto, prieš metus, kai buvo rastas žiauriai nužudytos moters lavonas be galvos. Juo labiau kad tuomet mama atpažino dukros drabužius, rodytus televizijos informacinėse laidose. Tačiau tyrėjai nepatikrino motinos išsakytų abejonių.

Dviguba tragedija

Elenos ir Benjamino Kaziūnų šeimą dviguba tragedija ištiko praėjusių metų vasario 20-ąją. Tądien keturiasdešimt penkerių metų jų dukra Audronė Špakauskienė išėjo iš namų Kaune ir dingo be žinios, o tą pačią dieną Anglijoje žuvo Kaziūnų anūkas, dingusios Audronės sūnus dvidešimt trejų metų Andrius. Kaip „Kauno diena” rašė, anūko palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti Karmėlavos kapinėse. Audronės likimas iki šiol buvo nežinomas.

„Baisu ir pagalvoti, kad žuvo anūkas ir dar toks jaunas, – tramdydama ašaras pasakojo Elena Kaziūnienė. – Labai jo gaila. Palaidojom, apverkėm – nieko čia nebepakeisi, bet nežinomybė dėl dingusios jo mamos, mano dukros, smaugte smaugė. Negalėjau rasti vietos. Kasdien galvoje sukosi tos pačios mintys: kur ji? Ar gyva? Gal užmušta? Gal kur upėje paskandinta?”

„Kai tada per televiziją parodė Tauragės rajone rastos nužudytos moters drabužius, aš iš karto paskambinau į policiją tyrėjai Astai Uzialko ir pasakiau, kad jie – mano dukros, – pasakojo Elena Kaziūnienė. – Po to tyrėja man rodė tų drabužių nuotraukas kompiuteryje – tiksliai atpažinau dukros palaidinę, sijoną, tik suabejojau dėl striukės, nes nuotraukos nebuvo labai ryškios. Vis tik aš buvau įsitikinusi, kad rasta mano dukra. Bet mums pasakė, kad rastos moters kūne yra kažkada daryto cezario pjūvio žymės, o mano dukra nebuvo operuota. Antra vertus, tada pagalvojau, kad ačiū Dievui, kad ten ne ji, nes ta moteris nužudyta labai žiauriai: nupjauta galva, supjaustyta krūtinė, pilvas”.

Vėl Kaziūnai liko nežinioje ir gyveno viltimi, kad dukra vis tik bus surasta. Tik jie niekaip negali suprasti, kodėl tada, kai praėjusių metų balandžio 18-ąją buvo rastas moters lavonas, jų nesiuntė atpažinti.

„Atpažinti būtų buvę nesunku: tyrėjai sakiau, kad ant dukros kojos buvo randas, o du kojos pirštai buvo suaugę, – tvirtino Elena Kaziūnienė. – Kodėl tik praėjus metams tyrėja paprašė atlikti DNR tyrimą? Kodėl tiek laiko delsė? Mano dukrą palaidojo Tauragės rajono valdžia kaip nežinomą. Bet turbūt nereikia stebėtis, kad taip aplaidžiai ieškoma dingusių be žinios žmonių. Juk ir kunigą Ričardą Mikutavičių buvo palaidoję kaip neatpažintą. Bet ar kas nors pasvers tą skausmą, kurį išgyvena artimieji, nežinodami, kur yra jų vaikas, kas jam atsitiko?”

Neatsakyti klausimai

Praėjusių metų vasario 20-osios, sekmadienio, rytą Audronė Špakauskienė iš savo namų Žaliakalnyje atėjo pas mamą, gyvenančią Varnių gatvėje. Tada ji dar nežinojo apie savo sūnaus Andriaus žūtį Anglijoje (apie tai artimiesiems buvo pranešta po trijų dienų).

„Dukra pas mus truputį pabuvo, daviau šiek tiek maisto produktų ir ji išėjo namo, – prisimena tos nelemtos dienos įvykius Elena Kaziūnienė. – Audronė anksčiau dirbo kirpėja, bet pastaraisiais metais niekur nedirbo, nes buvo antros grupės invalidė. Gyveno sunkiai, todėl mes, kiek galėdavome, paremdavome. O kitą dieną jos jauniausias sūnus Darius paskambino mums telefonu ir klausė: „Močiute, ar mama pas jus?” Pasirodo, ji sekmadienį vakarop iš namų kažkur išėjo ir nebegrįžo”.

Paaiškėjo, kad Audronė nenuėjo nei pas tėvus, nei pas seserį ar kitus gimines, o dingo be žinios. Artimieji, beieškodami Audronės, apvažiavo visas ligonines, net lavonines – niekur nerado. Po trijų dienų policija paskelbė paiešką.

Audronė iš namų išėjo niekam nieko nesakiusi, nieko ypatingo nepasiėmusi – nei pinigų, nei kokių nors daiktų. Išėjo kaip įprastai būtų ėjusi į parduotuvę, pas mamą ar pas seserį. Artimieji, pažįstami kūrė įvairias versijas, kas galėjo atsitikti.

Benjaminas Kaziūnas, beieškodamas dukters, išvaikščiojo Žaliakalnį ir jo turgų, visas vietas, kur ji lankydavosi, klausinėjo žmonių, gal kas nors ją matė. Audronės pėdsakus vis tik aptiko: to sekmadienio vakarą ją matė prie Varnių gatvės viaduko esančiame bufete.

„Bufetininkė prisiminė, kad uždarant bufetą paskutiniai jo lankytojai buvo Audronė ir iš matymo pažįstamas vyras, buvęs policininkas, ir dar du vyriškiai. Jie visi išėjo uždarant bufetą ir po to jos niekas daugiau nematė”, – pasakojo Elena Kaziūnienė ir sakė, kad dukros dingimą tyrusios Astos Uzialko prašė apklausti buvusį policininką, kurio pavardę tyrėjai ji pranešusi. Elena tikėjosi, kad galbūt taip būtų buvę galima užčiuopti kokius nors Audronės dingimo pėdsakus. Tačiau Elena iki šiol abejoja, ar tai buvo padaryta.

Kauno vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Asmenų paieškos skyriaus tyrėja Asta Uzialko „Kauno dienai” patvirtino, kad pagal DNR tyrimą buvo nustatyta moters, palaidotos Skaudvilėje, asmenybė ir kad ikiteisminis tyrimas dėl A.Špakauskienės dingimo nutrauktas. Ką nors daugiau komentuoti ir atsakyti į klausimus tyrėja atsisakė.

O klausimų yra daug. Benjaminas Kaziūnas sakė, kad dar pernai rugpjūtį jis buvo nusiųstas atpažinti Kaune rasto moters lavono. „Nuėjau, o ten buvę pareigūnai manęs klausia: kur nukreipimas, kur tyrėja? Neleido man pažiūrėti, ar ten Audronės palaikai, ar ne. Jie sakė, kad turi laikytis nustatytos tvarkos: reikia turėti dokumentą, kartu atvažiuoti privalo ir tyrėja. Tuo viskas ir baigėsi. O jei ten būtų buvusi Audronė?”- piktinosi abejingu tyrėjos darbu Benjaminas Kaziūnas.

DNR atliktas skubiai

Prieš porą savaičių, birželio pradžioje, Elena Kaziūnienė gavo pranešimą iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros, kad gegužės 31-ąją nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Audronės Špakauskienės dingimo be žinios. Prokuroras Arūnas Purvainis informavo, kad 2005 metų balandžio 18-ąją Tauragės rajono Skaudvilės miestelyje, Ančios upės užtvankoje, rastas moteriškos lyties lavonas yra Audronės Špakauskienės. Tauragės rajono policijos komisariatas atlieka ikiteisminį tyrimą dėl moters nužudymo.

„Audronės jauniausias sūnus Darius neseniai pradėjo tvarkyti buto dokumentus ir reikėjo, kad jo mamą, mano dukrą, pripažintų mirusia. O tokios pažymos negali duoti, kol neįrodyta, kad žmogus miręs. Tada buvo atliktas DNR tyrimas moters, palaidotos kaip nežinomos Tauragės rajone, ir mano anūko Dariaus DNR. Taip nustatyta, kad ten mano dukra, – sielvartaudama pasakojo Elena Kaziūnienė. – Jeigu dabar tyrėja nusprendė, kad reikia atlikti DNR tyrimą, vadinasi, ji taip pat galvojo, kad pernai balandį rastas lavonas galėjo būti mano dukros. Tai kodėl visus metus laukė? Kodėl mano dukra buvo palaidota kaip nežinoma toli nuo namų? Mes dabar pasimetę ir nežinome, ką daryti: drumsti jos ramybę ir perlaidoti Kaune ar sutvarkyti kapą Skaudvilėje. Kodėl taip tyčiojamasi iš žmonių”.

Prokuroras Arūnas Purvainis tvirtino, kad paprastai iš karto duodama užduotis atlikti rasto nežinomo žmogaus DNR tyrimą. „DNR tyrimams yra eilės. Būna, kad tenka laukti keletą mėnesių ir net metus”, – sakė prokuroras.

Tačiau Tauragės rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkas Žanas Kiselevičius sakė, kad Kauno policija į juos kreipėsi šių metų pradžioje, nes nusprendė atlikti nežinomos moters, palaidotos Skaudvilėje, DNR tyrimą.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus viršininkas Marius Mickus „Kauno dienai” teigė, kad iš Kauno vyriausiojo policijos komisariato (tyrėjos A.Uzialko) šių metų vasario mėnesį gavo dvi užduotis atlikti DNR tyrimus.

„Jei DNR reikia ištirti dėl nesunkios nusikalstamos veiklos, tyrimo tenka laukti eilėje apie 7-8 mėnesius, nes labai didžiulis šių tyrimų poreikis. Tačiau yra kita eilė – skubių darbų, kai tiriama dėl tokių nusikaltimų, kaip nužudymas, išprievartavimas. Šiuo atveju taip ir buvo: iš Kauno VPK vieną užduotį atsiuntė šių metų vasario 10 dieną, kitą – balandžio 6-ąją. Mūsų ekspertai skubiai atliko šias užduotis. Pats DNR tyrimo procesas trunka tris savaites. Rezultatai buvo gauti ir išsiųsti balandžio mėnesį”, – sakė M.Mickus.

Galva iki šiol nerasta

Šiomis dienomis Audronės Špakauskienės artimiesiems vėl tenka išgyventi skaudžią netektį. Į Kauną jų apklausti buvo atvykę Tauragės rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkas Žanas Kiselevičius ir vyr. tyrėja Gražina Šibailienė.

„Apklausėme nužudytos moters artimiausius žmones, aiškinomės jos dingimo aplinkybes. Atliekame tyrimą dėl nužudymo. Ieškosime asmenų, kurie įvykdė šį nusikaltimą”, – sakė vyr. tyrėja Gražina Šibailienė.

Elena Kaziūnienė iš siaubo ir sielvarto negalėjo atsitokėti, kai peržiūrėjo tauragiškių teisėsaugininkų atvežtas jos dukros lavono nuotraukas.

„Į kokių žvėrių rankas dukra pateko? – sielvartavo Elena Kaziūnienė. – Ne tik kad nužudyta, bet tiesiog išmėsinėta. Kita mano duktė man patarė geriau nežiūrėti šių nuotraukų, bet aš norėjau nors prie nužudytos dukros skausmo prisiliesti. Nemaniau, kad bus taip žiauru”.

A.Špakauskienės lavonas rastas vandenyje – Ančios upės užtvankoje, o galva iki šiol nerasta.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.