Šalies valgomųjų ledų rinka užpildyta, o atšilus orams, daugelis ledus gaminančių Lietuvos bendrovių stengiasi pasiūlyti naujo skonio ir rūšių ledų bei tobulinti senas gaminimo tradicijas.
Nors ledų gamyba – sezoninis verslas, žiemą nenešantis didelio pelno, tačiau vasarą ledų paklausa padidėja aštuoni kartus, penktadienį rašo „Laikinoji sostinė”.
Kauno pieno centro bendrovės generalinio direktoriaus Arūno Kontauto teigimu, jau ne vieną dešimtmetį dirbanti įmonė, siekdama išlaikyti priimtiną ledų kokybės ir kainos derinį, prieš porą metų savo gamybą iš Kauno perkėlė į Estiją.
„2004 metais Talino šaldytuvų fabrikas buvo moderniausia ledų gamybos įmonė Baltijos šalyse, galinti gaminti visus Europos standartus atitinkančius, aukštos kokybės ledus. Todėl, siekdama sumažinti gamybos sąnaudas ir vartotojams pateikti geresnį produktą, Kauno pieno centrą valdantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ryžosi įsigyti Talino šaldytuvus”, – pasakojo A.Kontrimas.
Nors pagrindines ledų gamybos žaliavas dauguma Lietuvos bendrovių perka savoje šalyje, tačiau įvairias specializuotas uogienes, sirupus, saldiklius, tirštiklius ir kitas skonį gerinančias sudedamąsias dalis tenka atsivežti iš užsienio.
Kėdainiuose įsikūrusi įmonė „Vilkeda”, turinti ledų sandėlius ir Kaune, klevų sulą importuoja iš JAV. Kitus produktus atsiveža iš Vokietijos, Švedijos, Latvijos. Kauno pieno centras daugelį žaliavų atsiveža iš Vokietijos ir Olandijos.
Kauno pieno centro generalinis direktorius teigė, jog įmonės ledais gardžiuojasi visos Baltijos šalys, Vokietija, Kaliningrado sritis. Šių metų uždavinys – įžengti į Skandinavijos rinką.
Bendrovė „Vikeda”, žinoma „Dadu” prekės ženklu, žiemą apie 15 proc. savo produkcijos importuoja į Jungines Amerikos Valstijas (JAV).
Per metus pagaminanti per 30 mln. vienetų ledų, Kaune įmonė sandėliuoja apie 4 mln. porcijų, arba 300 tonų ledų masės.
Žiemą Kauno pieno centras Kaune parduoda apie 100 tonų ledų, o vasarą paklausa išauga iki 7 – 8 šimtų tonų. Per metus bendrovė pateikia apie 7 tūkst. tonų šio gardėsio.
Šiemet bendrovė planuoja pasiekti 100 mln. litų apyvartą. 50 mln. sudarytų ledų pramonė.
A.Kontautas tvirtino, jog pilstomi skysti ledai nesudaro didelės konkurencijos ledus gaminančioms bendrovėms, kadangi jie parduodami tik vasarą ir daugiausia pajūryje.
Pirkėjai neretai vertina žinomų ir užsitarnavusių vardą gamintojų tradicinius ledus bei pasitiki jų gaminamais naujais produktais.
Lietuviai pagal ledų suvartojimo kiekį baigia pasivyti Estiją, Suomiją, Švediją, kur vyrauja šeimyninis ledų valgymo kultas. Tačiau dar neprilygsta JAV ar Australijai.
„Užsieniečiai dažniau ledus perka didelėmis pakuotėmis ir valgo namuose. Lietuviai kol kas neturi tokios tradicijos ir labiau įpratę prie mažų vienetinių ledų porcijų”, – sakė A.Kontautas .
Vienas lietuvis per metus vidutiniškai suvalgo 5 litrus ledų, o amerikietis – 23 litrus.
Daugybę metų pirkėjai labiausiai mėgsta ledus vafliniuose kaušeliuose, tačiau į rinką grįžta ir vadinamieji „Eskimo” ledai ant pagaliuko.