Variklių kolekcininkas žmonos rūstybę maldo dovanomis

Romualdas Ruplėnas – žmogus, turintis didžiausią motociklų variklių kolekciją Baltijos šalyse. Daugiau nei 15 metų motociklų variklius renkančio vyro kolekcijoje – per pusšimtį eksponatų.

58 metų R.Ruplėno garaže daugiausiai guli vakarietiškų motociklų širdys. „Rusiškų motociklų varikliais nesidomiu, – sakė R. Ruplėnas. – Turiu tik keletą retesnių”.

Mintis rinkti variklius mechaniku VĮ „Regitra” dirbančiam vyrui gimė atsitiktinai. „Kartą apžvelgiau senų gelžgalių prigrūstą garažą, – juokėsi R. Ruplėnas. – Ir supratau, kad nuo išardytų motociklų likę varikliai gali tapti įdomaus pomėgio pradžia”. Vyro kolekcijoje nėra dviejų vienodų motorų. Kartojasi tik gamintojų vardai: amerikiečių „Harley Davidson”, čekiški „Eso”, angliški „Norton”, „Rudge”, „Triumph”, „Duoglas” ir kiti. Vieną jų R. Ruplėnas taria su šypsena – „Ariel”. Vyro teigimu, iki trečiojo praėjusios amžiaus dešimtmečio pradžios buvo sukurtos visos dabar varikliuose naudojamos konstrukcijos. Todėl šiuolaikinės motociklų širdys už antikvarines pranašesnės tik elektronika.

Variklio veidas – istorija

Seniausias vyro turimas variklis 1917 metų „Harley Davidson”. 1000 kubinių centimetrų motoras yra ir didžiausio darbinio tūrio agregatas kolekcijoje. Mažiausias – „Yrtiš” gaminys. Šis variklis buvo skirtas dviratininkams ir kabinamas po pedalais. Prie įrenginio pritvirtintas guminis būgnas, liesdavosi su dviračio padanga. Taip variklis sukdavo ratą. Greičiausiu eksponatu R. Ruplėnas vadina 1926 metų „Velocette” variklį. „Šis motoras tikrai vertas dėmesio, – tvirtino mechanikas. – Juo varomu motociklu pirmąkart istorijoje pasiektas 160 km/val. greitis”. Įdomus ir sovietmečio pradžioje Šiauliuose gaminta variklis Š – 50. Motoro korpusą kalusios staklės nebuvo pritaikyto kirilicai, įrenginio pavadinime puikuojasi lotyniška „Š” raidė.

Variklius vyras vertina pagal du kriterijus: istoriją ir iš mechaninės pusės. „Man labai įdomūs techniniai sprendimai, konstrukcija, juk kiekvienas variklis yra meno kūrinys, – pasakojo R. Ruplėnas. – Tačiau be radimo ar kitos istorijos variklis kaip žmogus be veido”.

Ieško mugėse ir kaimuose

Mechanikas kasmet važiuoja į Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vykstančias senienų muges. „Kaskart parsivežu bent porą variklių, – sakė vyras. – Tai pagrindinė vieta, kur galima nusipirkti reikalingų senienų. Kaimuose jų jau beveik nebeliko”. Mugėse antikvarinės technikos aistruoliai randa ne tik senienų, bet ir originalų kopijų. R. Ruplėno manymu, iš kopijų galima surinkti ne tik variklį, bet ir motociklą. Tiesa, tokia kopija dažnai kainuoja daugiau nei tikra detalė.

Nors variklius R. Ruplėnas perka mugėse, klajonių po Lietuvą akimirkas prisimena su malonumu. „Žmonės važinėdavo motociklais, kai jie sugesdavo nepataisomai, išimdavo variklius, – pasakojo R. Ruplėnas. – Ir įmontuodavo juos, kad suktų pjūklus, malūnus ar savadarbių traktorių ratus”. Paprašytas papasakoti tokią istoriją, vyras mini itališką „Benetti” vardą. Išgirdęs, kad Kaune yra angliškas „Rudge” motociklas, R. Ruplėnas su draugu leidosi jo ieškoti. Motociklo savininkas vyrus priėmė maloniai, bet pasirodė, kad „Rudge” seniai perdirbtas į rusišką „emką”. Tačiau kaunietis pasiūlė nuvažiuoti į Jonavą, pas savo brolį, paieškoti išlikusių dalių. Čia vyrai rado ne tik motociklo variklį, bet ir daug detalių. Jas apžiūrėjus paaiškėjo, kad likučiai ne angliško, o tarpukariu prestižiniu laikyto „Benetti” motociklo.

Žmonos rūstybę numaldo dovanomis

Paklaustas, kaip reaguoja žmona, kai į namus atkeliauja dar vienas, kelis šimtus eurų kainavęs, technikos stebuklas, R. Ruplėnas šypteli. Mechanikas išmoko nuraminti savo antrąją pusę. „Ji jau nebekreipia dėmesio, – sakė vyras. – Tiesa, tik tada, kai už kiekvieną variklį gauna dovaną. Todėl ši aistra man kainuoja dvigubai”.