Šią savaitę Europos Sąjunga (ES) atrodo tarsi pjedestalas be monumento.
Pernai atmetus ES konstituciją iki šiol tebetvyro nerimas, kuris greičiausiai lems, jog Briuselyje ketinantiems susitikti 25 bloko valstybių lyderiams kažin ar pavyks susitarti dėl bent kiek rimtesnio projekto.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį rinkosi į susitikimą Briuselyje, kuris gali virsti lemiama kova tarp tų, kurie nori išgelbėti bloko konstituciją, ir tų, kurie nori ją pagaliau palaidoti.
Praėjus metams nuo to laiko, kai konstituciją per referendumus atmetė Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai, bloko valstybės dėl chartijos vis dar negali susitarti.
Mažuma norėtų atsisakyti konstitucijos ir žengti toliau, bet dauguma tvirtina, jog joje numatytos reformos yra gyvybiškai būtinos padidėjusiai ES, kad ji galėtų efektyviai funkcionuoti.
Sutartis galėtų įsigalioti tik tuo atveju, jei jai pritartų visos 25 bloko narės.
Oficialiai lyderiai turi susitarti pratęsti vadinamąjį apmąstymų periodą, kol Olandijoje ir Prancūzijoje 2007-ųjų gegužę įvyks rinkimai.
Tačiau tikri ginčai užvirs dėl to, kas turėtų įvykti po to.
Nori gelbėti turinį
Vokietija vadovauja toms šalims, kurios stengiasi išgelbėti kuo daugiau konstitucijos turinio pakartotiniam jos pasiūlymui 2009 metais, galbūt pakeitus jos pavadinimą, tačiau kitos valstybės abejoja, kad tai įmanoma.
Pasak diplomatų, Prancūzija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija, kurios visuomenė taip pat skeptiškai nusiteikusi konstitucijos atžvilgiu, norėtų galutinėje viršūnių susitikimo deklaracijoje išvis neminėti žodžio „konstitucija”.
Tokį rezultatą arba konstitucijos paminėjimą būtuoju laiku chartijos kritikai laikytų įrodymu, kad projektas jau galutinai palaidotas.
Nesugebėdami įsteigti ilgalaikės pirmininko ir užsienio reikalų ministro institucijos, kaip planuojama konstitucinėje sutartyje, arba supaprastinti gremėzdiškos sprendimų priėmimo sistemos, lyderiai aptars kelis kuklius pasiūlymus, kaip pagerinti ES darbą laikantis esamų sutarčių.
Europos Komisija (EK) pasiūlė panaikinti šalių veto teisę priimant sprendimus dėl policijos ir teisingumo sistemos bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir geriau koordinuoti ES užsienio politiką.
Austrija – už viešumą
ES pirmininkaujanti Austrija pasiūlė ministrų diskusijas padaryti viešas visuomenei, o Europos Parlamentas nori, kad lyderiai nuspręstų užbaigti brangiai kainuojantį blaškymąsi tarp Briuselio ir Strasbūro bei pasisakytų už vieną įstatymų leidžiamojo organo darbo vietą.
Tačiau visos šios idėjos sulaukia prieštaravimų, tad viršūnių susitikime tikriausiai bus priimtos, jei apskritai tai pavyks padaryti, tik kelios iš jų.
Vokietija ir Didžioji Britanija nenori, kad balsuojant kovos su nusikalstamumu klausimais sprendimai būtų priimami balsų dauguma, o ES užsienio politikos vadovas Chavjeras Solana, pasaulinėje arenoje vis dažniau tampantis Europos balsu ir veidu, nemato būtinybės skubiai keisti užsienio santykių „montavimo schemos”.
Viršūnių susitikimui pirmininkausiantis Austrijos kancleris Volfgangas Šiuselis ryžtingai nusiteikęs priešintis bet kokioms diskusijoms apie parlamento siekį išsikelti iš Strasbūro – dėl to reikėtų vienbalsiai keisti sutartį ir kiltų ginčas su Prancūzija.
Verslas nekantrauja
Tvyrant politinei nežiniai, Europos verslas nekantrauja.
„Verslas suinteresuotas, kad Europai būtų tinkamai vadovaujama. Vyriausybėms spręsti, kaip tai padaryti ir išvesti mus iš valdymo sumaišties, kurioje esame, – laiške V.Šiuseliui rašė lobistinė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE). – Tai turi būti padaryta per kuo trumpesnį laiką”.
Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozu primygtinai tvirtina, kad institucinis sąstingis nereiškia, jog ES veikla paralyžiuota.
ES valdininkas atkreipia dėmesį į pažangą, pasiektą rengiant bendrą energetikos politiką, susitarimą dėl bendro Europos įkalčių orderio, padėsiančio persekioti tarptautinius nusikaltėlius, ir didelio populiarumo sulaukusius žingsnius mažinant tarptautinių mobiliojo ryšio skambučių kainas bei kreditinių kortelių aptarnavimo mokesčius.
Rakštis – Ž.Širakas
Pasak diplomatų, austrai deda ypatingas pastangas, kad šiame viršūnių susitikime neleistų reikštis Prancūzijos prezidentui Žakui Širakui, o tai jis dažnai daro, kai tokie renginiai vyksta jo šalyje.
Blokui pirmininkaujanti Austrija siekė nuraminti Ž.Širaką, jog lyderiai aptars Prancūzijos reikalavimą, kad ES atsakingiau vertintų bloko galimybes priimti naujas nares ir tardamasi dėl tolesnės plėtros labiau atsižvelgtų į savo galimybes jas integruoti ir į visuomenės nuomonę.