Jūros auka sukiršino medikus ir gelbėtojus

Greitosios pagalbos medikai išgirdo kaltinimų pernelyg ilgai važiavus gelbėti skenduolio gyvybės.

Tačiau vakar paaiškėjo, kad gelbėtojai patys nesugebėjo tinkamai pranešti apie įvykį.

Butelių – prie jūros

Trečiadienio vakarą jūra pasiglemžė pirmąją šios vasaros auką Klaipėdos pajūryje.

I Melnragėje nuskendo 45 metų Molo gatvės gyventojas Gediminas Jankus.

Nors paplūdimyje budėjo gelbėtojai, o iš vandens ištrauktą žmogų medikai gaivino specialia aparatūra, gyvybės išgelbėti nepavyko.

„Nuskendęs melnragiškis niekur nedirbo ir dažnai paplūdimyje rinkdavo tuščius butelius. Manome, kad įvykio metu jis buvo neblaivus”, – sakė Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas.

Vėliau gelbėtojai braidė toje vietoje, kur nuskendo vyras, bet duobės neaptiko.

Vyrai prisiminė ne kartą įspėję gerokai įkaušusį G.Jankų nebristi į jūrą, bet šis nepaklausė.

Pylėsi kaltinimai

Vakar klausinėjami apie pirmąją maudynių sezono auką gelbėtojai puolė kaltinti greitosios pagalbos darbuotojus.

Neva medikų tekę laukti apie 20 minučių, neva dispečerė neskubėjo siųsti medikų ekipažo į įvykio vietą ir vis klausinėjo nereikšmingų dalykų.

Kaltindami medikus gelbėtojai pažymėjo, kad dispečerė atrėžusi greitosios pagalbos nesiųsianti, jeigu neišgirs tikslių atsakymų į klausimus.

Kalbėjo keiksmais

Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis apie gelbėtojų priekaištus vakar sužinojo iš žurnalistų.

Vyriausiasis gydytojas ir jo pavaduotoja Birutė Federavičiūtė vakar priešpiet išklausė dispečerių pokalbių garso įrašą.

B.Federavičiūtė pasakojo, jog jai buvo nejauku klausyti įrašo. Didžiąją dalį gelbėtojo pasakytų žodžių sudarė rusiški keiksmažodžiai.

Minutę ir 22 sekundes trukusio pokalbio metu sunkiai sekėsi išsiaiškinti, kas atsitiko.

Keliskart išklausę įrašą stoties vadovai įsitikino, kad gelbėtojai medikus nepelnytai apkalbėjo.

Atvyko per 8 minutes

Skambutis iš II Melnragės gelbėjimo stoties užfiksuotas 19 valandų 54 minutės 37 sekundės. Pokalbio pradžia buvo visiškai nekonstruktyvi.

Ilgai nesisekė išsiaiškinti, kas atsitiko, kodėl kviečiama greitoji pagalba. Skambinęs vyras, nuolat perpindamas savo kalbą keiksmais, reikalavo kuo greičiau atvykti.

„Yra didelis skirtumas, ar žmogui pasidarė bloga nuo karščio, ar jis patyrė traumą, ar skendo. Priklausomai nuo situacijos, siunčiame skirtingus automobilius ir ekipažus, – pasakojo B.Federavičiūtė. – Tik priešpaskutinę pokalbio sekundę dispečerė išgirdo užuominą apie skenduolį”.

19 valandą 55 minutės ir 59 sekundės pokalbis buvo baigtas. Tą pačią akimirką greitosios ekipažas išvažiavo. Po 8 minučių medikai jau buvo prie nukentėjusiojo. 20 valandą 4 minutės ir 18 sekundžių defibriliacijos aparatas užfiksavo gelbėjimo pradžią.

Iš įrašo paaiškėjo, kad skambinusysis vienu metu kalbėjo telefonu su medikais ir radijo ryšio aparatu – su gelbėtoju, kuris tuo metu buvo prie nukentėjusiojo I Melnragėje.

Išklausę visą įrašą medikai neišgirdo dispečerę klausiant nukentėjusiojo vardo, pavardės ar amžiaus.

R.Juodviršis tikino, kad tais atvejais, kai medikai kviečiami į viešą vietą – paplūdimį, gatvę ar kokią įstaigą, nukentėjusio žmogaus pavardės neklausiama. Skubama į įvykio vietą nesiaiškinant detalių.

Tuo neretai piktnaudžiauja piktavaliai, melagingai pranešantys apie nelaimes.

Skubėjo su sirenomis

Vargu ar G.Jankaus gyvybę būtų pavykę išplėšti iš mirties nagų, jeigu gelbėtojai būtų sugebėję per kelias sekundes paaiškinti medikams, kas atsitiko.

R.Juodviršis pasakojo, jog klinikinė mirtis žmogų ištinka maždaug per 5 minutes.

Vyresnio amžiaus žmonėms negrįžtami pakitimai įvyksta greičiau. Tad panašiais atvejais labai svarbi kiekviena akimirka.

Gelbėdami gyvybę medikai neretai važiuoja su sirenomis bei įjungtais mėlynais švyturėliais. Be sirenos į kitą miesto galą įmanoma nuvažiuoti per 15 ar 20 minučių.

Garsinis signalas tik suteikia specialių tarnybų automobiliams pirmumo teisę. Važiuojant su sirena, iškvietimo vietą galima pasiekti perpus greičiau.

Kurtumas – dėl telefono

Per vasaros karščius ugniagesiai bei greitosios pagalbos automobiliai itin dažnai įjungia sirenas. Kartais dėl to net ima atrodyti, kad miestą ištiko stichinė nelaimė.

Greitosios pagalbos automobilių vairuotojai tikino, kad pastaraisiais metais retas vairuotojas piktybiškai nepraleidžia su sirenomis skubančių specialiųjų tarnybų mašinų.

Jei toks pasitaiko, netrukus paaiškėja, jog vairuotojas kalbėjo mobiliuoju telefonu arba garsiai klausė muzikos.

Tais atvejais, kai kiti eismo dalyviai negali pasitraukti į gatvės pakraštį, greitosios pagalbos vairuotojai priversti rizikuoti ir nusižengti eismo taisyklėms.

Vokietijoje specialiųjų tarnybų automobiliai sirenas naudoja gerokai dažniau ir kiekvieną tokį atvejį jie privalo fiksuoti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.