Skandalinga pagrindinė brandos egzaminų sesija baigėsi. Šią savaitę šalies abiturientai laikė paskutiniuosius egzaminus. Tačiau įtampos išsekintų dvyliktokų dar laukia šiokie tokie „nepatogumai”.
Išleistuves, ko gero, teks švęsti be taip laukiamų atestatų, o stojant į aukštąsias, reikės pakloti maksimalią stojamąją studijų įmoką.
Tuo tarpu tikrųjų visų bėdų kaltininkų galvos ir piniginės vis dar saugios.
Išleistuvės – be atestatų
Dėl lietuvių kalbos testo egzamino perlaikymo gali nusitęsti brandos atestatų įteikimo data. Paprastai abiturientai juos gaudavo liepos 7 dieną, o šiemet, Nacionalinio egzaminų centro žiniomis, atestatų įteikimo gali tekti palūkėti iki 17 dienos. Tačiau šis „nepatogumas” skaudina tik dvyliktokus bei jų tėvelius, o ne atsakingus pareigūnus.
Klaipėdietės abiturientės mama Janina piktinasi, kad net neatlikus tyrimo buvo imtasi tokių drastiškų priemonių kaip egzamino perlaikymas.
„Vaikai ir taip nusiminę. O dabar baiminamės dėl jų nuotaikų, jei liepos 7 dieną, kada suplanavome išleistuves, dvyliktokai negaus taip laukiamų brandos atestatų”, – nuogąstavo moteris.
Anot jos, kruopščiai organizuota išleistuvių šventė gali sužlugti. Tačiau salės jau užsakytos, pinigai sumokėti, todėl atidėti šventės dieną būtų sudėtinga.
Problemų nemato
Dar viena problema – žlugo abiturientų viltys, jog dėl egzamino perlaikymo bus pakoreguotas didžiosios stojamųjų įmokos terminas. Ir vėl – nei Nacionalinis egzaminų centras (NEC), nei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos (LAMA) atstovai galvos dėl dvyliktokų piniginės turinio sau nekvaršina.
Stojamoji studijų įmoka aukštosiose mokyklose diferencijuojama iki liepos 10 dienos. Vėliau prašymus pateikę dvyliktokai jau mokės 180 litų įmoką, nepriklausomai nuo pasirinktų specialybių skaičiaus.
NEC ryšių su visuomene atstovas Justas Butkus tvirtina dėl to problemų nematantis. Anot jo, abiturientai gali pateikti prašymus universitetams ir nežinodami testo egzamino rezultatų. Anot jo, taip būdavo ir anksčiau.
LAMA prezidentas bendrajam priėmimui organizuoti prof. Raimundas Šiaučiūnas aiškina, kad įmokos diferenciacijos terminas šiemet ir taip partęstas dešimčia dienų. Be to, priėmimo taisyklės patvirtintos ministro įsakymu, todėl kokie nors pakeitimai net nediskutuotini.
„Mes stojimų į aukštąsias nesiejame su valstybiniais egzaminais. Abiturientas pirmiausiai turi apsispręsti, ką nori studijuoti, o egzamino rezultatai neturėtų daryti tam įtakos”, – teigia pašnekovas.
Kita vertus, jis pastebi, kad dvyliktokai iš tiesų delsia teikti prašymus. Pernai tokiu pat metu aukštosios mokyklos sulaukė trečdaliu daugiau pageidavimų nei šiemet.
Įtaria valstybės tarnautojus
Esant tokiai situacijai, daugėja abiturientų, ketinančių bylinėtis su valstybe. Anot jiems teisme atstovaujančio teisininko Kęstučio Čilinsko, prie pirmojo septynetuko prisijungė dar 8 dvyliktokai. Be to, kiekvieną dieną sulaukiama vis naujų tėvelių bei abiturientų kreipimųsi.
Šiuo metu 7 abiturientai laukia teismingumo kolegijos sprendimo, kuris teismas nagrinės jų bylą.
„Mes pateikėme prašymą pripažinti valstybės tarnautojų veiksmus neteisėtais, iš Švietimo ir mokslo ministerijos bei NEC išreikalauti dokumentus, nurodančius, kas atsakingas už egzamino užduočių rengimą ir galėjo prie jų prieiti, be to, reikalausime, kad šie žmonės būtų įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys”, – sako pašnekovas.
Anot jo, tiesioginius kaltininkus, pirkusius bei pardavusius egzamino užduotis, aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), o šios bylos tikslas – patraukti atsakomybėn tuos, kurie sudarė sąlygas korupcijai.
Teisininkas pastebi, kad kol kas ŠMM apsiriboja abstrakčiais pareiškimais, o atsakingų asmenų pavardes slepia.
„Peršasi mintis, kad piktnaudžiavimas organizuojant egzaminus tiek NEC, tiek pačioje ministerijoje gali būti toli pažengęs. Įtariame, kad užduočių nutekėjimo būta ir anksčiau. Juk valdininkų pasipiktinimo sulaukė užduočių paviešinimas, o ne pats nutekėjimo faktas”, – aiškina jis.
O tuoj po skandalo pradėtas STT tyrimas vis dar tęsiasi. Bėda ta, kad kol kas, kaip užtikrino STT atstovas spaudai Bernardas Gailius, – nieko naujo. Beje, kaip ir nieko seno.
Siūlo reformas
Būsimų egzaminų tvarką valdininkai sės svarstyti po sesijos. Tačiau įvairiausių idėjų nestinga jau dabar.
Pavyzdžiui, uostamiesčio abiturientai peticijoje švietimo ministrui išdėstė pageidavimą panaikinti brandos egzaminus ir atgaivinti stojamuosius į aukštąsias.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė taip pat siūlo visiškai atsisakyti abitūros egzaminų. Anot jos, stojant į aukštąsias mokyklas turėtų pakakti metinių pažymių.
„Negi 12 metų darbo rezultatas yra niekinis? Mums derėtų labiau pasitikėti pedagogais. Kai kuriose užsienio šalyse ši praktika pasitvirtino”, – sako pašnekovė.
Kita bėda, parlamentarės teigimu, – pernelyg aukšti egzaminų reikalavimai. Tai įrodo dabartinė padėtis, kai net 60 proc. abiturientų samdo korepetitorius.
„Matau dvi išeitis – arba mes vertiname 12 mokslo metų rezultatą, arba sumažiname egzamino reikalavimus ir baigiame tuos cirkus su valstybiniais egzaminais”, – aiškina D. Teišerskytė.
Naujosios viešosios vadybos fondo ekspertas Gytis Janišius tvirtina, kad egzaminavimo paslaugas galėtų teikti ne tik biudžetinė įstaiga, bet ir privatininkai, visuomenės ar net valstybės finansuojamos įstaigos, pavyzdžiui, valstybiniai universitetai.
Anot jo, egzamino užduotims parengti galėtų būti skelbiamas konkursas, o egzaminų rengimo sutartyje – numatomos baudos už įvairius pažeidimus. Tokiu būdu konkursą laimėjusi įstaiga būtų labiau suinteresuota duomenų saugumu nei valstybė, kadangi rizikuotų savo pinigais.