Iki šiol vyravę nepalankūs orai kelia nerimą žemdirbiams. Anot jų, būsimojo derliaus kokybei galėjo pakenkti šilumos stoka, gūsingi vėjai, dažnai pasitaikiusios šalnos.
„Nors karves išginėme į ganyklas dviem savaitėm vėliau nei įprastai, joms vis vien nėra sočiai ėsti žolės, kuri šiemet auga lėčiau. Todėl vakarais papildomai šeriame gyvulius dar pernai pasiruoštu silosu”, – sakė Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis.
Kretingališkiams jau teko persėti žiemos šalčių sunaikintus pasėlius ir atlikti įprastus sėjos darbus. Tačiau turėdami pakankamai daug našios, geros žemės ūkio technikos, bendrovės žmonės su dvigubu darbo krūviu sėkmingai susidorojo.
„Nuo žiemos šalčių nukentėjo net 800 hektarų mūsų pasėlių: rapsų, žieminių kviečių, kvietrugių. Vien dėl rapsų patyrėme apie milijoną litų nuostolių. Dėl šalčių tokių nuostolių dar nesame turėję, daugių daugiausiai per žiemą sunykdavo tik iki 10 hektarų pasėlių”, – tvirtino G. Liorenšaitis.
Nors pasėliai buvo apdrausti draudimo bendrovėje, anot G. Liorenšaičio, galima atgauti tik iki 20 proc. patirtų nuostolių, nes manoma, jog žemdirbiai, iš naujo pasėję pasėlius, gali susigrąžinti prarastas pajamas.
Iš paramos kaimui fondų taip pat daug tikėtis neverta. „Dėl pernai vasaros audrų derliui padarytos žalos kompensaciją gavome, tačiau nežinia ar gausime už iššalusius pasėlius”, – svarstė G. Liorenšaitis.
Pasak jau 30 metų žemės ūkyje dirbančio bendrovės vadovo, būtent pajūrio žemdirbiai daugiausiai kenčia nuo permainingų orų: audrų, vėjų, sausros. Vienintelė Klaipėdos rajone išlikusi Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė iš viso dirba 2 400 hektarų žemės.