Socialdemokratai, įkalbėję prezidentą Valdą Adamkų pateikti Seimui jų atstovo Zigmanto Balčyčio kandidatūrą į premjero postą, dar negalėjo kvėpuoti visa krūtine.
Kad Z.Balčytis kitą savaitę būtų palaimintas Seime, reikėtų tiktai paprastos plenariniame posėdyje dalyvausiančių parlamentarų balsų daugumos.
Tačiau kairiesiems siekiant kuo greičiau užsitikrinti daugiau nei pusės Seimo narių paramą, parlamento užkulisiuose tvyrojo įtampa. Kartu buvo braižomi itin margi galimos naujos valdančiosios daugumos variantai.
Bando vilioti ir skaldyti
Socialdemokratai, juos remiantys valstiečiai liaudininkai bei Pilietinės demokratijos partija pirmiausia stengiasi suskaldyti Darbo partijos stovyklą ir į savo frakcijas persivilioti kuo daugiau jos atstovų.
Kairieji savo ruožtu derėjosi ir su Darbo partijos vadovybe, siekiančia išlikti Vyriausybėje.
Socialdemokratų galvos skausmas: kaip Darbo partiją, jei vis dėlto ji nesuaižėtų, būtų galima įtraukti į valdžią, nors tam kategoriškai prieštarauja prezidentas, Pilietinės demokratijos partija ir kai kurie kiti galimi koalicijos partneriai.
Medžioklė – visais frontais
Socialdemokratų partija, valstiečiai liaudininkai, Pilietinės demokratijos partija ir liberalcentristai Seime turi 53 balsus.
Vakar vienas socialdemokratų derybininkų frakcijos seniūnas Juozas Olekas teigė, kad jau kitos savaitės pradžioje ši stovykla bus prisidūrusi daugiau nei 20 parlamentarų balsų paramą ir iš viso turės 74-76 Seimo narių daugumą.
Tiek socialdemokratų, tiek Darbo partijos vadovai vakar tvirtino, kad abiejų partijų derybos vyksta nuolatos ir yra vis sėkmingesnės. Bet derybų proceso politikai niekaip nekomentavo.
Klausiami, kodėl tariamasi su Darbo partija, jei tam kategoriškai prieštarauja Pilietinės demokratijos partija ir jos vadovas, Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas bei liberalcentristai, socialdemokratai tik gūžčiojo pečiais.
J.Olekas tepasakė, kad vėliau visos šios frakcijos sušvelnins savo poziciją.
Paremti Z.Balčyčio kandidatūrą bei kairiųjų stovyklą vakar buvo kalbinami ir pašalinto prezidento Rolando Pakso vadovaujami liberalai demokratai.
Tuo tarpu V.Muntianas į kairiąją centro pusę kvietė buvusį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, jo vadovaujamą Naująją sąjungą ir netgi tvirčiausiu konservatorių sąjungininku laikomą Liberalų sąjūdį.
Nerimo ir liberalcentristai – jie stengėsi susitarti, kokius postus už paramą jiems būtų geriausia išpešti iš kairiųjų. Ši partija svajoja gauti bent vieno ministro postą. Itin baiminasi, kad ją derybose dėl valdžios gali aplenkti kiti socialdemokratų sąjungininkai.
Linksta trys ministrai
Kai kurių šaltinių duomenimis, į socialdemokratų pusę linksta trys Darbo partijos ministrai, ant kurių kol kas nėra kritęs galimos korupcijos šešėlis. Tai – Ūkio, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų vadovai Kęstutis Daukšys, Gintaras Furmanavičius bei Gintautas Bužinskas.
Kalbama, kad jie patys žada socialdemokratams iš Darbo partijos frakcijos išsivesti grupę parlamentarų. Tokiu atveju ministrai galėtų likti postuose. Tiesa, kol kas minimi kukloki skaičiai. Esą šių ministrų bendražygių būtų 5-8.
Socialdemokratų, Pilietinės demokratijos partijos narių, valstiečių liaudininkų mėginimus prisivilioti dalį Darbo partijos frakcijos narių stabdė tai, kad kalbinami politikai žvalgėsi vieni į kitus ir teigė norintys laikytis kartu.
Vis dėlto kai kurie Darbo partijos frakcijos nariai vakar „Lietuvos rytui” prisipažino jau apsisprendę palikti frakciją bei keliauti pas socialdemokratus.
Gali likti ir mažumoje
Kas būtų, jei nepavyktų suskaldyti Darbo partijos frakcijos, o Pilietinės demokratijos partija bei liberalcentristai ir toliau kategoriškai priešintųsi visų Viktoro Uspaskicho bendražygių įtraukimui į valdžią?
Tokiu atveju socialdemokratai ketina rizikuoti ir bandyti formuoti Seimo mažumos Vyriausybę.
Jau vakar socialdemokratai net aršiausius savo priešininkus konservatorius klausinėjo, ar šie neparemtų tokio varianto.
Tačiau sudaryti mažumos Vyriausybę, užsitikrinant tik šešėlinę kitų frakcijų paramą, kairiesiems būtų itin pavojinga.
Didžiulė rizika jų lauktų jau bandant patvirtinti naujosios Vyriausybės programą, vėliau – tvirtinant kitų metų biudžetą. Socialdemokratams grėstų tapti kitų frakcijų įkaitais.