Miestiečiai mėgaujasi ilgai laukta vasara

Sušilus orui, pastarosiomis dienomis Kauno marių paplūdimyje vandens temperatūra siekia 17 laipsnių šilumos. Kaune yra tik trys oficialūs paplūdimiai, už kurių priežiūrą miestas kasmet sumoka per 100 tūkst. litų. Neoficialiųjų, kuriuose retai renkamos šiukšlės ir nėra jokių patogumų bei gelbėtojų, teritorija yra daug kartų didesnė. Jeigu mieste poilsiaujantieji žmonės susirinktų ten, kur palaikoma tvarka ir garantuojamas saugumas, karštą dieną ten, ko gero, būtų tirščiau nei Palangos pliaže.

Maudynės tik prasideda

„Mes maudomės nuo gegužės iki spalio”, – sako Narcizas Naseckas. Šalia ant suolelio įsitaiso ką tik iš vandens išlipęs jo kaimynas ir kolega Valius Vaitkaitis. Abu vyrai į paplūdimį atvažiavo iš Kalniečių mikrorajono. Taip jie rengiasi kelionei į pajūrį – ką ten balti kaip sūriai veiktų.

„Tiek daug besimaudančiųjų šį sezoną dar nebuvo”, – sako ryškiai raudonais marškinėliais vilkintis gelbėtojas Pijus Varnagiris, senas Kauno marių paplūdimyje besilankančiųjų pažįstamas. Vyriškis čia darbuojasi jau septintus metus. Pamatęs prie plūdurų, atskiriančių maudymuisi skirtą vietą nuo visos Kauno marių platybės, priartėjusį pripučiamą čiužinį, vyriškis griebia megafoną.

„Ką gali žinoti, gal žmogus išvis plaukti nemoka. Mūsų užduotis yra saugoti, kad neskęstų, o ne gelbėti skęstančius”, – savo misiją paaiškina P.Varnagiris. Prie plūdurų sustojusio pripučiamo čiužinio keleivio saugoti pasiunčiamas gelbėtojas su valtimi.

Finansavimas nesikeičia dešimtmetį

Gydytojos šiame gelbėjimo punkte neradome – gelbėtojai sakė, kad ji kaip tik išvykusi vaistų, prieš dvi dienas vaikai į stiklus kojas susipjaustę, tai ir išnaudojo.

Prie Kauno marių yra du oficialūs, vadinasi, tvarkomi ir saugomi paplūdimiai. Vienas žmogus juose budi visą parą.

Plūdurais atitvertos dvi maudymosi zonos: 50 metrų nuo kranto – iki 80 cm gylio ir 100 metrų – iki 170 cm gylio. Toliau plaukti neleidžiama. Poilsiautojai savo mylimus augintinius privalo palikti namie – šunims maudyti ir bėgioti pakrante yra draudžiama. Tačiau miniatiūriniams šuneliams ši taisyklė tikriausiai negalioja – vieną kitą matėme.

UAB „Lagna”, kuri laimėjo konkursą ir prižiūri miesto paplūdimius, direktorius Pranas Urbelis sako, kad vienam paplūdimiui sutvarkyti reikėtų bent 50 tūkstančių litų. „Mes turime savo įrangą, todėl šiaip taip tvarkomės, tačiau tai seniai nebėra pelninga. Dabar vienam paplūdimiui skiriami 35 tūkstančiai litų. Tai tokia pat suma, kaip ir prieš dvylika metų”, – sako P.Urbelis.

Prižiūrima teritorija – per maža

Lampėdžių karjero vanduo šiek tiek šaltesnis. Kelios merginos su drabužiais maudėsi ne dėl to, kad nesušaltų – taip pokštavo jaunimo kompanija. Tik gerokai paėjus pakrante prasideda oficiali paplūdimio teritorija. Prie suolelių yra šiukšliadėžės, įrengta tinklinio aikštelė, persirengimo kabinos, o gelbėtojai besimaudančiuosius budriai stebi iš savo namelio, įrengto ant vandens.

Tačiau neoficiali paplūdimio teritorija yra penkis kartus didesnė nei oficiali. Žmonėms nė motais, kad tos teritorijos kuo nors skiriasi – pakrantė ir vanduo, regis, tokie patys. Tačiau šiukšlės metamos ant žemės, persirengiama prisidengus rankšluosčiu, o į vandenį brendama rizikuojant, nes plūdurų nėra.

Dar prasčiau yra kitoje karjero pusėje, prie Raudondvario plento – ant šlaito stovi tik šiukšlėmis perpildytas konteineris. Pakrantės pieva – pilna žmonių, šalia stovi tikrai daugiau nei pusšimtis automobilių.

Gintarė Radvilavičiūtė ir Brigita Kardonaitė, paklaustos, kodėl renkasi šią pakrantę, o ne tą, kur įrengtas paplūdimys, atsako, kad čia jos gali atvažiuoti troleibusu, be to, ir eiti tenka mažiau. „Ten per karštį dar ilgiausią gabalą tenka žingsniuoti”, – paaiškina merginos.

Rimantė Andriuškevičiūtė, atėjusi į šį paplūdimį su drauge ir seserimi, sako, kad labiausiai trūksta tualetų, persirengimo kabinų ir vaisvandenių. Jos karjere nesimaudo, nepasitiki vandens švarumu, todėl maudymosi kostiumėlius nusirengia tik namie. Tiems, kas juos sušlampa, telieka sulaukti, kol išdžius.

Linas Narbutas iš Šilainių atvažiavo automobiliu, bet sako, kad į oficialųjį paplūdimį kelias nuo jo namų ilgesnis beveik keturiais kilometrais.

Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas Rimantas Rutavičius pripažįsta, kad paplūdimių mieste per mažai. „Rengiami projektai, tikimės pinigų iš ES fondų, tuomet prie Lampėdžių ežero iš Raudondvario plento pusės bus įrengtas modernus pliažas. Visame pasaulyje yra tokia pat tvarka, ne visos vietos, kuriose galima maudytis, yra paplūdimiai”, – sako R.Rutavičius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.