Airijos valdžios institucijos siekia apsaugoti nuo išnaudojimo ir diskriminacijos atvykėlius iš kitų šalių
Šiuo metu Airijoje gyvena ir dirba apie 80 tūkst. lietuvių. Airijos valdžiai rūpi, kad jie, kaip ir migrantai iš kitų naujųjų ES narių, nebūtų diskriminuojami, išnaudojami, būtų užtikrintos jų ir jų šeimų socialinės garantijos. Airijos parlamento nariai, šią savaitę viešintys mūsų šalyje, domėjosi, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria į jų šalį dirbti atvykę lietuviai.
Pasak Airijos parlamento Jungtinio Europos reikalų komiteto pirmininko Džono Dyzio, jo vadovaujamame komitete dažnai svarstomi su migracija susiję klausimai. Kartu su lenkais lietuviai sudaro didžiąją dalį atvykėlių iš kitų ES šalių. Ypač jų skaičius išaugo per pastaruosius dvejus metus, Lietuvai tapus ES nare.
„Oficiali statistika rodo, kad Airijoje dirba apie 37 tūkst. lietuvių, tiek asmenų turi socialinio draudimo numerius. Tačiau šį skaičių reikėtų dauginti iš dviejų, tiek lietuvių susidarytų kartu su jų šeimų nariais, vaikais ir kitais išlaikytiniais. Tai didelė bendruomenė, todėl mums svarbu, kaip ji gyvena, kokių turi problemų, rūpesčių, susijusių su darbu, būstu, švietimu”, – aiškino D.Dyzis.
Jis teigė suprantąs, kad Lietuvai didėjanti migracija yra galvos skausmas, tačiau Airijai migrantai iš kitų šalių padeda spręsti darbo jėgos trūkumo problemą. Todėl ji jaučia pareigą parodyti deramą rūpestį jais. Kita vertus, baiminamasi, kad daugėjant atvykėlių gali sumažėti atlyginimai, jei nebus pažabotas išnaudojimas darbo rinkoje.
Šios problemos aptartos Airijos parlamentarų susitikime su Seimo Europos reikalų komiteto nariais. Komiteto pirmininkas Vydas Gedvilas tikino, kad didėjanti migracija kelia nerimą. „Airijos pavyzdys suteikia vilčių, kad iš Lietuvos emigravę gyventojai po kurio laiko sugrįš. Todėl mums labai naudinga jūsų patirtis, kaip pavyko sudaryti palankias sąlygas, paskatinusias airius parvykti į gimtąją šalį”, – teigė V.Gedvilas.
Airijos parlamento Jungtinio Europos reikalų komiteto primininkas sakė, kad, kaip ir daugelis jo tėvynainių, pats 11 metų dirbo ir gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Pagerėjus ekonominėms sąlygoms, aš ir mano draugai sugrįžome su nauja patirtimi, įgūdžiais, kurie dabar praverčia dirbant gimtosios šalies labui”, – sakė politikas.
Parlamentinės grupės su Airija pirmininkės Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės teigimu, nors Lietuvos ekonomika auga sparčiai, atlyginimai dar gerokai atsilieka, todėl žmonės vyksta ten, kur gali uždirbti daugiau. Daugelis jų anksčiau ar vėliau sugrįš, todėl pagrindinis valdžios institucijų siekis yra užtikrinti, kad Airijoje gimstantys ir augantys lietuviukai mokėtų gimtąją kalbą ir pažintų savo kultūrą. „Tikimės, kad jūs padėsite mums tai padaryti”, – aiškino ji.
Europos reikalų komiteto narė Birutė Vėsaitė mano, kad svetur gyvenantiems lietuvių vaikams turėtų būti sudaryta galimybė laikyti lietuvių kalbos valstybinį egzaminą. Pastangas, kad tai taptų realybe, aktyviai deda Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė.
„Tai rodo, kad žmonės savo ir savo vaikų ateitį sieja su Lietuva”, – mano Seimo narė. Jos įsitikinimu, ir Airijoje gyvenančių išeivių iš Lietuvos atžalos turėtų įgyti tokį šansą.