Žurnalistų ir leidėjų atstovai tikisi, kad Seimas neatims visuomenės teisės į informaciją

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija (LPSLA) prieš priimant Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymą Seimui siūlo patobulinti nuostatas, ribojančias visuomenės teisę į informaciją.

Seimas po svarstymų Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarė dar šių metų birželio 1 d. Įstatymo priėmimas numatytas birželio 15 dieną.

Pasak LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, būtina taisyti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 13 straipsnį, kuriame numatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti asmeniui priklausančią privačią teritoriją, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, ar daryti šios teritorijos garso ir vaizdo įrašus nepaisant to, ar tas asmuo yra šioje teritorijoje.

„Tokia nuostata kelia grėsmę visuomenės teisei į informaciją. Sakykim, įvykus stichinei ar kokiai kitai nelaimei privačios gamyklos teritorijoje, jei nenustatytas joks teisės pažeidimas, faktiškai žurnalistai negalės užfiksuoti įvykio ir jo padarinių ir pranešti apie tai visuomenei be teritorijos savininko leidimo, kurio gavimas gali būti keblus siekiant visuomenę operatyviai informuoti apie įvykius”, – teigia LŽS pirmininkas D.Radzevičius.

„Tikimės, kad Seime atsiras politikų, kurie pasiūlys racionalias įstatymo projekto pataisas, numatančias protingas privataus gyvenimo apsaugos priemones neužkertant kelio visuomenei gauti informaciją apie svarbius reiškinius ar įvykius”, – viliasi LŽS pirmininkas.

Anot žurnalistų ir leidėjų atstovų, nesusipratimų gali kilti ir dėl įstatymo projekte pateikiamos sąvokos „nuomonė”. Pasak LPSLA prezidento Rimanto Šukio, pagal tarptautinius standartus nėra reikalavimo nuomonę grįsti faktais. Įpareigojus kiekvienu atveju prieš skelbiant savo nuomonė surasti neaiškų kiekį įrodymų ir argumentuotų faktų, Lietuvoje sukurtume neprecedentinį atvejį – savo nuomonę galėtų turėti ir reikšti tik asmenys, kurie dirba kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Žodžiai „patinka” arba „manau” turėtų būti pateikiami su begale įrodymų ir argumentų, priešingu atveju grėstų sankcijos už kiekvieną kritišką nuomonę.

Taip pat Seimui siūloma papildyti ir patobulinti įstatymo projekto 23 str. 2 d., kurioje nurodoma, jog bet kokiu atveju viešosios informacijos rengėjas su žurnalistu dėl autorinio kūrinio panaudojimo turi susitarti raštu. Straipsnį siūloma papildyti nuostata, jog tokiu susitarimu gali būti laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jį atstovaujančios organizacijos su žurnalistais ar juos atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos.