Uostamiesčio želdynų būklę nagrinėjusių ekspertų teigimu, ypač problemiškais šiuo atžvilgiu laikytini Klaipėdos senamiestis ir centrinė dalis.
Išskirtiniai jų bruožai – didelis pastatų tankis, siauros gatvės ir šaligatviai. Želdynai čia fragmentiški, plačios medžių lajos užtamsina ir taip nedideles erdves, „lenda” į butus, tuo sukeldami gyventojų nepasitenkinimą. Medžiai – prastos estetinės išvaizdos, neteisingai nugenėti, ligoti ar mechaniškai paveikti, todėl ilgainiui gali visai sunykti.
Rūšių atžvilgiu ypač skurdi augmenija prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Čia medžiai sodinti be jokio aiškaus plano, todėl paaugę užtamsino butus, daugelis jų dėl neteisingo genėjimo paveikti puvinio, nebežaliuojantys, pavojingai pasvirę.
Specialaus tyrimo duomenimis, 2005 metais Klaipėdoje iškirsta per 2,1 tūkst. medžių, 4,9 tūkst. krūmų, sunaikinta apie 98 tūkst. kv. m žolynų. Per tą patį laiką pasodinta beveik 4,5 tūkst. medžių, 5,5 krūmų, atkurta apie 52,5 tūkst. kv. m žolynų. Žolynų plotų mažėjimo priežastis – intensyvios statybos. Šią spragą rekomenduojama kompensuoti vertikaliai apželdinant statinių sienas bei stogus.
Tokios Savivaldybės administracijos, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos verslo ir technologijos kolegijos bei UAB „Klaipėdos želdiniai” specialistų sudarytos darbo grupės surinkta informacija bei išvados uostamiesčio politikus paskatino susirūpinti miesto želdynų būkle.
Tiesa, Klaipėdos savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto nariai suabejojo darbo grupės pasiūlymu atlikti visų uostamiesčio želdynų inventorizaciją. Pasak jų, tai kainuos brangiai, o nauda – abejotina, be to, nesą aišku kokia metodika vadovaujantis tai būtų galima padaryti.
Todėl komitetas pritarė kitam darbo grupės pasiūlymui – parengti Klaipėdos miesto želdynų tvarkymo ir saugojimo 5-erių metų programą.