Mūsų šalis, perkeldama ES direktyvų nuostatas į Lietuvos teisę, kartais perlenkia lazdą ir rekomendacijas paverčia draudimais. Verslas jau pajuto nepatogumų dėl tokių apribojimų.
Lietuvoje pusė draudimų ir apribojimų nustatoma ne įstatymais, o menkesnio „kalibro” teisės aktais, nors tai iš principo prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai”, galima tik įstatymais. Tokios išvados skelbiamos Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir partnerių vakar pristatytoje analizėje.
Biurokratija veši
Laisvosios rinkos ekspertai pateikia pavyzdį, kai, remiantis atitinkama direktyva, kosmetikos pardavėjai buvo be reikalo įpareigoti informuoti valdžios institucijas apie įvežamus kosmetikos gaminius. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodoma, kad tuo siekiama valdyti galimą neigiamą kosmetikos poveikį sveikatai, bet, instituto vertinimu, tai tėra perteklinis biurokratinis reikalavimas.
Tam pritaria ir „Nivea” kosmetikos priemones importuojančios įmonės „Beiersdorf” vadovaujantis direktorius Raimundas Armonas.
„Nematau tikslo, kodėl reikia apie tai pranešti institucijoms – juk gaminius importuojame iš ES, konkrečiai iš Vokietijos. ES tam ir sukurta, kad būtų laisvas paslaugų ir kapitalo judėjimas, o dabar šie principai pažeidžiami. Ar tai daroma vien dėl to, jog būtų pildomos ataskaitos, kurių niekas neskaito?” – klausia Armonas, šį biurokratinį darbą patikėjęs bendrovės Rinkodaros skyriui.
Raštu – tik ypatingi rekvizitai
LLRI studijoje teigiama, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nepagrįstai susiaurino ES direktyvos suteikiamas galimybes, kaip gauti vartotojo sutikimą tiesioginės rinkodaros žinutėms siųsti: esą įstatymas leidžia valdininkams interpretuoti, jog vartotojo sutikimas gauti reklamines žinutes gali būti išreikštas tik raštu.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tokiam instituto vertinimui nepritaria. „Asmens sutikimas gali būti pareikštas raštu, žodžiu ar kitokia forma, iš kurios būtų matyti, kad tokia yra subjekto valia, – tvirtina inspekcijos atstovė Inga Mauricienė. – Tik tvarkant ypatingus duomenis reikalingas rašytinis asmens sutikimas. Tačiau ypatingų duomenų tiesioginės rinkodaros pranešimuose nebūna”. Pasak Mauricienės, vartotojus būtina saugoti nuo nepageidaujamų elektroninio pašto ar SMS žinučių, mat apie 10 proc. inspekciją pasiekiančių skundų yra būtent dėl šio vadinamojo spamo.
Rekomendacija – ne dekalogas
LLRI priekaištauja, kad Seimas Tabako kontrolės įstatymo pataisomis nuo kitų metų pradžios uždraudė rūkyti kavinėse ir baruose, nors Europos Taryba to nereikalauja, o tik rekomenduoja saugoti nerūkančius žmones nuo pasyvaus rūkymo. Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė atšauna, esą ne ši rekomendacija, o Lietuvos gyventojų lūkesčiai buvo minėto įstatymo pataisų orientyras. „Į mus kreipėsi jaunimas, studentija, kad būtų priimtas draudimas rūkyti viešojo maitinimo vietose. Mąstėme ir apie tėvus, kurie negali atsivesti vaikų į prirūkytas patalpas”, – sako Čigriejienė.